„Asmeniškai aš raginu visiškai atverti visus archyvus,
susijusius su Katyne, bet, tiesa, manau, kad veikti mes turime
griežtai pagal Rusijos įstatymus“, - sakė Valstybės Dūmos
tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kasačiovas
žurnalistams, atsakydamas į „Interfax“ klausimą.
Taip jis komentavo neseniai Rusijos Aukščiausiojo teismo
priimtą sprendimą grąžinti Maskvos miesto teismui jo jau
išnagrinėtą bylą šiuo klausimu.
K.Kosačiovas drauge pabrėžė, kad aukščiausia teisminė
instancija grąžino bylą sostinės miesto teismui „procedūros
motyvais, ir dabar jam reikės pakartotinai išnagrinėti klausimą,
galima ar negalima atverti archyvus“.
„Aš labai įdėmiai tai stebėsiu“, - pabrėžė Rusijos
parlamentaras.
Balandžio 21 dieną Rusijos Aukščiausiasis teismas patenkino
teisių gynimo organizacijos „Memorial“ skundą dėl Maskvos miesto
teismo atsisakymo pripažinti, kad neteisėtai įslaptintas
Vyriausiosios karinės prokuratūros nutarimas nutraukti
baudžiamosios bylos dėl Lenkijos karių sušaudymo Katinėje 1940
metais tyrimą.
Byla grąžinta į Maskvos miesto teismą ištirti iš esmės.
„Memorial“ siekia, kad būtų išslaptinti baudžiamosios bylos
medžiaga ir archyvai, susiję su NKVD 1940 metais įvykdytu Lenkijos
karių sušaudymu Katynėje ir kitose SSRS vietose.
Teisių gynėjai reikalauja išslaptinti 2004 metų rugsėjo 21
dienos Vyriausiosios karinės prokuratūros nutarimą nutraukti
baudžiamosios bylos, susijusios su Katyne, tyrimą.
2009 metų gruodyje Maskvos miesto teismas atsisakė išnagrinėti
„Memorial“ pareiškimą dėl to, kad neteisėtai įslaptintas
Vyriausiosios karinės prokuratūros nutarimas nutraukti Katynės
bylos tyrimą.
Balandyje nusikaltimui Katynėje sukako 70 metų.
Terminas „Katynės nusikaltimas“ yra apibendrinantis. Jis reiškia
beveik 22 tūkst. Lenkijos piliečių, laikytų įvairiuose SSRS NKVD
lageriuose ir kalėjimuose, sušaudymą 1940 metų balandžio ir
gegužės mėnesiais. Katynė - tik viena vietų, kur buvo sušaudyti
Lenkijos kariai, bet būtent čia 1943 metais buvo pirmą karta buvo
rastos jų palaidojimo vietos.