62,8 ha Biržuvėnų dvaro sodyba, esanti Varnių regioninio parko teritorijoje ir Biržuvėnų kraštovaizdžio draustinyje, yra istoriniu, kultūriniu ir urbanistiniu požiūriu nedaloma teritorija. Šiuo metu ji priklauso įvairiems asmenims įvairiomis nuosavybės formomis.
Specialiajame plane nustatytos Biržuvėnų dvaro sodybos teritorijos bei apsaugos zonos ribos ir jų plotai, nurodyti paveldosaugos reikalavimai, reglamentuoti žemės darbai, statinių, įrenginių statyba, statinių aukštis, tūris, užstatymo tankis ir intensyvumas, išorės apdailos medžiagos, apželdinimas, želdinių aukštis, tankis, rūšis, transporto srautų intensyvumas.
Specialiajame plane daugiausia dėmesio skiriama vertingiausiai kultūros paveldo požiūriu sodybos daliai - reprezentaciniam XVIII a. dvaro kiemui. Jį sudaro XVIII a. vidurio medinio užstatymo fragmentai, sukurti pagal barokui būdingos taisyklingos veidrodinės simetrinės kompozicijos principus: kiemo ašyje stovįs ponų namas, viena iš dviejų išlikusių barokinio tūrio oficinų bei arklidės liekanos. Zona pritaikoma reprezentacijai, joje nustatomas autentiškos paskirties režimas.
Iš viso dvaro sodybos zonų užstatymą formuoja 22 dvaro laikotarpio XVIII a. vidurio - XX a. pr. pastatai ar jų fragmentai, iš jų 20 įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Vertybės teritorijoje taip pat yra aštuoni ne dvaro laikotarpiu statyti didesni statiniai. Dvaro sodyboje yra penki sakraliniai objektai - koplytstulpis, Gorskių kapinės, Pirmojo pasaulinio karo karių kapinės, paskenduolių kryžius.
Sodybos apželdinimą formuoja parko masyvas, pavieniai medžiai ir jų grupės, alėjų fragmentai. Pasodinti želdiniai susilieja su natūraliais Virvytės upės slėnio želdiniais. Vandens telkinius sudaro pagrindinis tvenkinys, parko tvenkinių, įrengtų senvagėse, liekanos ir kūdra sode, ūkinėje dalyje.
Biržuvėnų dvaro sodyba yra saugoma valstybės ir turi kultūros paminklo statusą. Dvaro sodyboje siūloma įkurti kultūros ir turizmo centrą, organiškai susietą su socialine ir gamtine aplinka.