Jos prieš kelerius metus pradėtas žygis po buvusią Lietuvos Didžiąją
Kunigaikštystę (LDK), fotografuojant išlikusias lietuviškas pilis,
bažnyčias, dvarus ir rūmus eina į pabaigą.
Jau išleistos dvi solidžios knygos „Didžioji Lietuva“, kuriose sudėta B.Valionytės surinkta istorinė ir foto medžiaga Baltarusijoje.
Prieš naujuosius metus knygos buvo pristatytos Briuselyje, Europos
parlamente.
Praėjusią savaitę Signatarų klubas kartu su Lietuvos ambasada
Baltarusijoje knygų pristatymą ir mokslinę konferenciją apie bendrą
abiejų šalių paveldą bei turėtą valstybę surengė Minske.
Baltarusijoe Nacionalinėje galerijoje buvo susirinkęs gausus būrys LDK
palikimu besidominčių Baltarusijos mokslininkų, muziejinininkų ir
žurnalistų.
Vertindamas B.Valionytės sumanymą išleisti knygas, kuriose įamžinta
daugybė išlikusių arba jau griuvėsiais virtusių pilių, lietuvių ir
baltarusių kažkada laikytų savomis, Baltarusijos kultūros ministras
Pavelas Latuško teigė manąs, jog tokį darbą ko gero reikėjo atlikti jau
anksčiau: „Baltarusija - žemė ant kurios tos pilys išliko, o Lietuva
- jų ir mūsų, baltarusių, šaknys“.
Šiemet B.Valionytė planuoja išleisti dar dvi fotografijų knygas, kuriose
bus įamžintas LDK paveldas Ukrainoje, Palenkėje, Rusijoje ir Lietuvoje.
„Bevažinėdama po Palenkę, supratau, kad reikia staigiai dar važiuot į
Ukrainą, už Dnepro. Būtinai reikia apžiūrėti buvusią Podolės sostinę
Smotričių“, - kalbėjo apie savo artimiausius planus jau kuris laikas
kelionėmis gyvenanti Kovos 11-oios Nepriklausomybės Akto signatarė.
Pradėta maketuoti knyga apie LDK paveldą Ukrainoje jau būtų baigta, jei
vagys praėjusių metų pabaigoje nebūtų nusiaubę B.Valionytės namų
Vilniuje ir pavogę kompiuterį su šių leidinių medžiaga. Dabar jai tenka
daug atkurti ir fotografuoti iš naujo.