Parodą atidarys naujasis kultūros ministras Arūnas Gelūnas,
parodą surengusių muziejų - Lietuvos dailės muziejaus direktorius
Romualdas Budrys, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas ir
Lenkijos instituto Vilniuje direktorė dr. Malgožata Kasner
(Malgorzata Kasner).
24-uose parodos stenduose vaizdžiai ir išsamiai pristatoma
mūšio istorija, kautynių eiga ir pergalės istorinė reikšmė.
Žiūrovai pamatys trijų įspūdingų batalinių paveikslų panoramines
reprodukcijas: Jano Mateikos kūrinį „Žalgirio mūšis“ (Varšuvos
nacionalinis muziejus, Lenkija), Zigmunto Rozvadovskio ir Tadeušo
Popielo paveikslą „Žalgirio mūšis“ (Lvovo istorijos muziejus,
Ukraina) bei Alfonso Muchos monumentalų darbą „Po Žalgirio mūšio“
(Moravijos Krumlovo pilis, Čekija).
Parodos ekspoziciją papildo 35 skydai, vaizduojantys trofėjines
Vokiečių ordino karines vėliavas.
Parodos rengėjai tikisi, kad žiūrovus ypač patrauks pirmą kartą
Lietuvoje eksponuojami vaizdai: minėtas A. Muchos kūrinys „Po
Žalgirio mūšio“ ir Krokuvoje, Laterano reguliariųjų kanauninkų
vienuolyno Dievo Kūno bažnyčioje saugomas nežinomo XVII a.
dailininko sukurtas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo
kunigaikščio Jogailos portretas, kita autentiška ikonografinė
medžiaga, iki šiol nematyta Lietuvos kultūrinės visuomenės.
Paroda „Žalgirio pergalės atmintis“ Vilniuje veiks iki spalio
10 dienos, vėliau bus perkelta į P. Domšaičio galeriją Klaipėdoje.
Lapkričio mėnesį šios parodos rengėjai pakvies lankytojus ir į
tarptautinę parodą „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio
atodangos“ Radvilų rūmuose Vilniuje.
1410 m. liepos 15 d. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės jungtinės pajėgos istorinėse kautynėse ties
Žalgiriu sutriuškino Vokiečių ordino riterių ir daugelio Europos
šalių pagalbininkų rinktinę kariuomenę. Ši istorinė pergalė
galutinai sužlugdė kryžiuočių siekius išplėsti vokiečių riterių
valstybės ribas rytinėse Baltijos šalių žemėse.