24-iuose parodos stenduose žiūrovai gali pamatyti trijų įspūdingų batalinių paveikslų, kurių originalai saugomi Lenkijoje, Ukrainoje ir Čekijoje, panoramines reprodukcijas: Jano Mateikos kūrinį „Žalgirio mūšis“ (Varšuvos nacionalinis muziejus), Zigmunto Rozvadovskio ir Tadeušo Popielo paveikslą „Žalgirio mūšis“ (Lvovo istorijos muziejus) bei Alfonso Muchos monumentalų darbą „Po Žalgirio mūšio“ (Moravijos Krumlovo pilis).
Parodos ekspoziciją papildo 35 skydai, vaizduojantys trofėjines Vokiečių ordino karines vėliavas.
Parodos rengėjai tikisi, kad žiūrovus ypač patrauks pirmą kartą Lietuvoje eksponuojami vaizdai: minėtas A. Muchos kūrinys „Po Žalgirio mūšio“ ir Krokuvoje, Laterano reguliariųjų kanauninkų vienuolyno Dievo Kūno bažnyčioje saugomas nežinomo XVII a. dailininko sukurtas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos portretas, kita autentiška ikonografinė medžiaga, iki šiol nematyta Lietuvos kultūrinės visuomenės.
Paroda „Žalgirio pergalės atmintis“ Vilniuje veiks iki spalio 10 dienos, vėliau bus perkelta į P. Domšaičio galeriją Klaipėdoje.
Lapkričio mėnesį šios parodos rengėjai pakvies lankytojus ir į tarptautinę parodą „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“ Radvilų rūmuose Vilniuje.
1410 m. liepos 15 d. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės jungtinės pajėgos, vadovaujamos pusbrolių Jogailos ir Vytauto, istorinėse kautynėse ties Žalgiriu sutriuškino Vokiečių ordino riterių ir daugelio Europos šalių pagalbininkų rinktinę kariuomenę. Ši istorinė pergalė galutinai sužlugdė kryžiuočių siekius išplėsti vokiečių riterių valstybės ribas rytinėse Baltijos šalių žemėse. Sąjungininkų pergalė Žalgirio lauke, netoli kryžiuočių sostinės Marienburgo, lėmė tai, kad Žemaitija buvo grąžinta Lietuvai.