Lietuvos partizanų gyvenimo scenos atgimė buvusių tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių šventėje (papildyta)

Kaip ir praėjusių metų šventėje, šiemet renginio dalyviai buvo kviečiami apsilankyti ir apžiūrėti kariuomenės įrengtą partizanų stovyklą ir bunkerius, kurie tikroviškai atspindėjo partizanų kasdienio gyvenimo sąlygas. Prie stovyklos surengta teatralizuota partizanų priesaika ir apdovanojimo ceremonija.

Sąskrydis tradiciškai prasidėjo šventės dalyvių - buvusių Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių, rezistentų, jų artimųjų, taip pat buvusių Lietuvos, Latvijos ir Estijos partizanų organizacijų vadų, „Misija Sibiras“ ekspedicijų dalyvių, Estijos ir Latvijos ir Estijos, Lietuvos kariuomenės, Lietuvos šaulių sąjungos, skautų ir kitų visuomeninių organizacijų atstovų ir kiti svečių - eisena nuo Ariogalos bažnyčios į Dubysos slėnį, kurią lydėjo Garbės sargybos kuopos kariai ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras.

Sąskrydžio dalyviai tylos minute pagerbė žuvusiuosius kovose už Lietuvos laisvę ir režimo aukas, prie Kankinių memorialo Ariogalos kapinėse Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovai padėjo gėlių.

Iš visoje Lietuvoje veikusių devynių partizanų apygardų į Dubysos slėnį buvo nešama simbolinė Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės ugnis, buvo įžiebtas šventės aukuras. Vėliau Dubysos slėnyje buvo aukojamos šv. Mišios, vyko šventinis koncertas.

Buvę politiniai kaliniai, tremtiniai ir laisvės kovų dalyviai šeštadienį sąskrydyje priėmė rezoliuciją, kurioje reiškiama viltis, kad „jau šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje Vyriausybė ras galimybių pradėti didinti sunkmečiu sumažintas pensijas“.

Tokį pareiškimą rezoliucijos autoriai motyvuoja viltimi, kad „ekonominis sunkmetis Lietuvoje baigiasi“.

Šioje rezoliucijoje, kurioje nužvelgiama Lietuvos politinė padėtis, be kita ko, reiškiamas susirūpinimas emigracija.

„Į pradinių mokyklų pirmąsias klases šiemet ateis tik 18 tūkst. pirmokėlių. Per Nepriklausomybės laikotarpį jų skaičius sumažėjo perpus. Šią tautos nelaimę siejame su vis dar nesiliaujančia masine jaunų žmonių emigracija. Pernai Tėvynę likimo valiai vėl paliko per 35 tūkst. gyventojų. Apgailestaujame, kad Vyriausybė ir Seimas nedaro jokių konkrečių žingsnių emigracijai stabdyti. Manome, kad ne pavojus šalies finansams, o masinė jaunų žmonių emigracija yra didžiausia Nepriklausomos Lietuvos valstybės nelaimė ir didžiausias iššūkis šalies valdžiai“, - dėsto buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai.

Jie teigia remiantys Permainų koalicijos vykdomas sistemines reformas, tačiau pažymi, kad, jų teigimu, svarbiausia - teisėsaugos - reforma vis dar nepradėta, nors turėjo būti atlikta pirmiausia.

„Koncepcijų, strategijų, darbo grupių kūrimo ar keleto vadovų pakeitimo nelaikome esant svarbiais reformų etapais, o tik patogiu būdu tas reformas vilkinti“, - teigia jie.