Apie karo lakūnus J.Pilsudskis pašaipiai sakydavo, kad tai „juokdariai, skraidantys nuo palivarko iki palivarko tam, kad “pabaliavotų“. Mėgiamiausia maršalo kariuomenės rūšis liko kavalerija. Tik generolas Rydz-Smigly pradėjo armijos modernizavimą.
Z.Matuszakas primena, kad J.Pilsudskis buvo karybos savamokslis. Tačiau jis labai gerai buvo išsistudijavęs karybos istoriją, ypač Napoleono karus. Dėl to įgijo specialiųjų žinių, kurias panaudojo rašydamas puikią knygą apie 1863 metų sukilimą.
Ne veltui šios knygos pagrindu II pasaulinio karo metu hitlerinė Vokietija parengė instrukciją, kaip kovoti su partizanais.
Profesoriaus nuomonė, J.Pilsudskiui truko žinių vadovauti stambiems junginiams. J.Pilsudskis neplanuodavo operacijų, o tik reaguodavo į įvykius fronte: “Taip galima elgtis, kai vadovauti pulkui, bet ne armijai”. Istorikas pažymi, kad Pilsudskis buvo ištikimas savo manevrinio karo koncepcijai, kuriai būdingas pėstininkų, kavalerijos bei artilerijos veiksmų derinimas.