Pasak penkių specialistų grupei vadovaujančio archeologo Povilo
Blaževičiaus, šie radiniai nebus užkasti, jie bus eksponuojami po
specialiu gaubtu.
„Archeologiniai tyrimai pradėti todėl, kad ankstyvieji vartai,
besiglaudžianti siena suprojektuoti eksponuoti, dėl to ir tiriame,
kad būtų galima pastatyti konstrukciją, kuri apgaubs vartus ir
padarys prieinamus lankytojams“, - ketvirtadienį BNS sakė
P.Blaževičius.
Vartai yra gerokai ankstyvesni nei patys Valdovų rūmai.
„Tie vartai buvo, kai Valdovų rūmų nebuvo kaip tokių.
Pastačius rūmus, jie buvo užmūryti ir įkomponuoti į kompleksą,
viršus nuardytas. Realiai tai nėra Valdovų rūmų konstrukcijos.
Tai Vilniaus Žemutinės pilies vartai ir gynybinės sienos“, -
pasakojo archeologas.
Išsamiai tiriantys tik maždaug 30 kvadratinių metrų plotą
archeologai taip pat aptiko XVI, XVII amžių akmenų grindinio. Jis
jau liudija apie buvusią Valdovų rūmų aplinką.
„Greta jų yra ir juos lydintys to laikmečio radiniai, nors jų
nėra ypač daug. Tas plotas tirtas ankstyvesniais metais, bet turime
radinių nuo XIX amžiaus, dabar pasiekėme XV amžių. Tiek
keramikos, įvairių juvelyrikos dirbinių, kitų buities rakandų,
renesansinių ir truputį ankstyvesnių laikotarpių“, - teigė
P.Blaževičius.
Anot jo, dabartiniai archeologiniai kasinėjimai gali būti
paskutiniai atstatomų Valdovų rūmų teritorijoje.
„Matyt, tie archeologiniai kasinėjimai ir bus paskutiniai.
Ateityje žiūrėsime, ar bus skirta lėšų moksliniams tyrimams. Tai
paskutiniai suplanuoti archeologiniai darbai“, - sakė grupės
vadovas.
Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų
rūmai yra atkuriami virš 1987-2001 metais atkastų rūmų liekanų.
Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis - kunigaikščių
rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš
keturių korpusų su uždaru kiemu.
Sprendimas atstatyti Valdovų rūmus sulaukė prieštaringų
vertinimų ir visuomenėje, ir tarp istorikų.