Įžanginiu Europos paveldo renginiu tapo Lietuvos banko išleistos monetos su Biržų pilies vaizdu pristatymas Biržų muziejuje. Į jį atvyko Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas ir jo kolegos. Svečius pasitiko Biržų muziejaus direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė. Ji drauge su muziejininke Lina Kuncyte aprodė Radvilų ir Tiškevičių sales, supažindino su Biržų istorijos, Biržų pilies statybos etapais, Biržų miesto ir pilies vaizdais bei maketais.
Prieš jubiliejinės monetos pristatymą dar įvyko Lietuvos banko atstovų susitikimas su verslininkais. Visi norintys ir iš anksto užsisakę galėjo įsigyti Šiaulių banko platinamą jubiliejinę monetą.
Pristatymą pradėjusi E.Lansbergienė pristatė svečius – R.Šarkiną, monetos autorių Vytautą Narutį, monetai skirto lankstinuko autorių istoriką dr. Deimantą Karvelį, rajono savivaldybės merą Regimantą Ramoną.
Banko valdybos pirmininkas R.Šarkinas pasidžiaugė, kad tai jau 65-oji jubiliejinė moneta, kurią nukalė Lietuvos monetų kalykla. Jis dėkojo dailininkui, lankstinuko autoriui, kuriame nušviesta Biržų pilies istorija nuo pirmųjų dienų iki dabar.
Dailininkas V.Narutis papasakojo monetos kūrimo peripetijas, pasidžiaugė tokia romantiška aplinka, sakė, kad norėjo pavaizduoti Biržų pilies renesanso-baroko stilių bruožus. Jam moneta – tai tarsi mažas pasakojimas apie Biržų pilies istoriją – madingiausia to meto fortifikacija, medis simbolizuoja gražų landšaftą, raitelis – šauklį tolimesniems tyrinėjimams ir atstatymams.
Dr. D.Karvelis teigė pastebėjęs tris valstybės įsikišimus į privačios kunigaikščių Radvilų Biržų pilies gyvenimą. Biržų kunigaikštystę jis lygino su Vokietijos kunigaikštystėmis, kurios netgi pačios kaldino pinigus - to Radvilos niekada nėra darę. Ši moneta – gražus taikomosios arba tikrosios kultūros pavyzdys.
Biržų pilis buvo privati, ne valstybinė. Lietuvos-Lenkijos karalius Zigmantas Vaza 1617 m. į Kristupo Radvilos II prašymą padėti finansiškai netgi atsakė, kad Radvila ir pats pinigų turįs. Padėtis pasikeitė po 1625-1627 m. švedų invazijos - tada net 13 pavietų seimeliai, netgi tokie tolimi kaip Lydos, suprasdami Biržų pilies reikšmę visai LDK, reikalavo jai nuniokotai suteikti valstybės paramą.
Ir 1631 m. Lenkijos-Lietuvos seimas skyrė Biržų piliai 31 tūkst. auksinų, milžinišką tiems laikams sumą – tai buvo viso Biržų krašto penkerių metų pajamos. Toks buvo pirmasis valstybės prisilietimas prie pilies. Antrasis prisilietimas – tai 1979-1988 metų Biržų pilies rūmų restauracija, trečiasis – ši 50 litų sidabrinė moneta.
Ir neaišku, ko daugiau buvo Biržų pilyje – Lietuvos ar Europos? Dar net ne visur Olandijoje buvo statomos nyderlandiškojo stiliaus bastioninės tvirtovės, o tai jau buvo daroma ir padaryta Biržuose. Anot D.Karvelio, Radvilų istorija tęsiasi, Biržų pilies istorija tęsiasi.
Meras R.Ramonas džiaugėsi dėmesiu piliai, neseniai lankėsi švedų ir japonų ambasadoriai, dabar vėl parodytas išskirtinis dėmesys. Jam pasidarė įdomu, o kaip gimė pati idėja, kas jos autorius. Į tai atsakė Lietuvos banko monetų išleidimo komisijos pirmininkas Audrius Misevičius, papasakojęs, kad buvo remtasi ir istorikų, ir skulptorių, ir pačių bankininkų mintimis ir svarstymais.
Banko vadovas R.Šarkinas pirmąsias monetas įteikė autoriui, bukleto kūrėjui, Biržų merui, Monetų kalyklai, Biržų muziejui. Visi susirinkę su įdomumu pasižiūrėjo specialiai paruoštą filmuką „Lietuvos monetų kalykla“, kur atspindėtos ir monetų kalimo Lietuvoje tradicijos, ir dabartis, ir planai.
Visi nekantriai laukė Lietuvos banko atstovų parengtos viktorinos, kur, atsakę į daugiau kaip dešimt paruoštų klausimų, galėjo laimėti knygeles apie Lietuvos banką, apie išleistas kolekcines monetas 1993-2009 metais, netgi katalogėlį su įprastomis metalinėmis monetomis, pradedant 5 litais ir baigiant 1 centu.
Muziejaus direktoriaus pavaduotoja E.Lansbergienė įteikė Lietuvos banko vadovui simbolinį XVII a. II pusės krosnies koklį, muziejaus 80-mečio katalogą. Jo kolegos buvo apdovanoti pačiu naujausiu Biržų krašto muziejaus „Sėla“ leidiniu – 25 biržietiškų atvirukų rinkiniu.