Apie tūkstantis maldininkų, sunkiai tramdančių ašaras,
susirinko Vano ežere esančioje uolėtoje Akdamaro saloje, kurią
armėnai vadina Achtamaro sala. Joje stovinti Šv.Kryžiaus cerkvė -
vienas iš nedaugelio Turkijoje išlikusių armėnų kultūros
paminklų.
Ankara atvėrė X amžiuje pastatytą šventovę maldininkams,
demonstruodama gerą valią, mėgindama išjudinti stringantį taikos
su Armėnija procesą ir parodyti gerbianti nemusulmonų religines
bendruomenes. Tokiu būdu Turkija taip pat tikisi padidinti savo
galimybes įstoti į Europos Sąjungą (ES).
„Trūksta žodžių paaiškinti mano jausmams... Tikėjausi, kad
kurią nors dieną taps įmanoma“ melstis šioje cerkvėje, sakė
Anahit Micetchian, kurios akys buvo drėgnos nuo
ašarų.
Dauguma iš maždaug 70 tūkst. Turkijoje išlikusių armėnų
gyvena Stambule, kuriame veikia kelios jų cerkvės.
Ankara leido aukoti šias mišias kovą, atsižvelgusi į armėnų etninės mažumos prašymą.
Šios pamaldos yra „Turkijos tolerancijos atspindys“, trečiadienį pareiškė premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas.
„Mes turime piliečių armėnų. Norime visam pasauliui parodyti,
kaip elgiamės su jų maldos namais“, - pridūrė jis.
Tačiau kai kurie armėnai šį Ankaros žingsnį vadino
viešųjų ryšių akcija ir ragino boikotuoti pamaldas.
Kritikai taip pat pyko, jog Turkijos pareigūnai nepasirūpino,
kad ant katedros, kurį lankytojams buvo atverta 2007 metais po 1,9
mln. dolerių kainavusios restauracijos, iki iškilmingos ceremonijos
būtų pritvirtintas kryžius.
Turkų pareigūnai tvirtina, jog darbai saugomame istoriniame
bažnyčios pastate, kuriame šiuo metu veikia muziejus, užtruko dėl
biurokratinių procedūrų.
Dviejų metrų aukščio kryžius, sveriantis apie 110 kilogramų,
šią savaitę buvo pastatytas ant medinio postamento priešais
įėjimą į bažnyčią, o vėliau planuojama jį užkelti ant
pastato kupolo.
Dėl šio skandalo Armėnų Apaštališkosios Bažnyčios vadovai
atšaukė sprendimą pasiųsti į pamaldas Turkijoje du savo
hierarchus.