Kaip vėliau savo draugams pasakojo ten buvęs Alfonsas Suveizdis, ginklą turėjo tik kas ketvirtas – penktas vyras. 1945 metų rugsėjo 17 dieną partizanų stovyklavietę užpuolė enkavedistai. Daliai partizanų pavyko mišku pasitraukti, tačiau tame mūšyje žuvo 24 partizanai, liudininkų pasakojimais žuvo ir nemažai baudėjų.
Prieš dešimtį metų Alfonsui Suveizdžiui, Petrui Motiejūnui ir Broniui Gurkliui kilo mintis pagerbti žuvusiųjų atminimą – pastatyti paminklą. Projektą padarė Algimantas Urbštas, saulutę sukūrė Gediminas Variakojis, finansiškai parėmė šiek tiek „Siūlo“ fabrikas, po kiek tai davė Biržų aludariai, kaip pasakojo Petras Motiejūnas, patiems irgi teko prisidėti savais pinigais.
Prie paminklo dirbo jau minėti vyrai, Petras prašė paminėti ir paminklo statymo metu mirusį prie jo besidarbavusį Vaižmužį. 2009 m. Petras Motiejūnas ir Vidutis Šeškas, pasitelkę į pagalbą Rimantą Jackūną, paminklą atnaujino. Šiemet kaip tik ir sukako jam 10 metų, tuo pačiu ir 65-eri metai nuo partizanų žūties.
P.Motiejūnas ir V.Šeškas, pasikvietę į pagalbą jaunuosius šaulius Marių Šlekį, Mindaugą Lengviną ir Vaidotą Samą bei šių eilučių autorių, ir surengė partizanų žūties 65-ųjų metinių pagerbimą. Bendromis pastangomis nušlavėme prikritusius lapus ir spyglius, nuskutome samanas, Vidutis įspūdinga mačete apkapojo žolę, Petras šepečiu nutrynė patį paminklą, Mindaugas dažais atnaujino saulutę.
Prie paminklo buvo pasodintos gėlės, uždegtos simbolinės 24 žvakutės, iškelta Lietuvos vėliava, žuvusieji pagerbti tylos minute.
Paminėjo organizatoriai dėkojo talkininkams ir vaišino juos koše bei kava. Tik Vidutis Šeškas su kartėliu pastebėjo, kad savivaldybės atstovai nors ir buvo informuoti ne vieną kartą, bet į minėjimą neatvyko.