Muziejininkė Snieguolė.Kubiliūtė pristatė mokytojams naujausią muziejaus „Sėla“ leidinį – 25 biržietiškų atvirukų rinkinį „Radvilų Biržai“. Rinkinio sudarytojos – Jadvyga Kriščiūnienė ir Snieguolė Kubiliūtė. Rinkinys išleistas 500 egzempliorių tiražu.
Humanitarinių mokslų daktaras Deimantas Karvelis pateikė pavyzdžių iš JAV, Vokietijos ir Rusijos mokyklų programų, kur vietos istorijai yra skirtas didesnis dėmesys nei Lietuvoje. Airijoje ar Švedijoje yra skiriamas didesnis dėmesys patriotizmui, nesistengiant iš mokinio daryti Europos ar pasaulio pilietį. Anot D.Karvelio, mokytojui dažnai iškyla klausimas, o kiek jis gali leisti užsiiminėti lokaline istorija? Ir čia pat piktinosi sklandančiomis idėjomis, kad gal 11-12 klasių mokiniams reikia tik XIX – XX a. istorijos, visa kita nebūtina. Jeigu nelieka vietos Lietuvos istorijai, tai lokalinei tuo labiau.
D.Karvelis kalbėjo ir apie vadovėlius, išskyręs „Baltų lankų“ išleistus vadovėlius 8-9 klasių mokiniams, kur didelių pastangų dėka pavyko įtikinti leidėjus įdėti ir regioninę medžiagą. Jis smulkiai aptarė lokalinės istorinės medžiagos naudojimo formas – normalios pamokos, neformalus ugdymas, projektai, pačių mokinių vedamos ekskursijos, moksleivių olimpiados.
D.Karvelis mokytojams pasiūlė prisiliesti prie trijų temų. Pirmoji – Biržų ir Dubingių Radvilų šeimos pasaulis arba meilė XVII a. ir jos įvairiausios apraiškos. Visiems gerai žinoma Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės istorija. O kokia tikroji buvo moters padėtis? O vaikai? Santuokos sudarymas? Moters diskriminacija? Kokie buvo kasdieniniai santykiai?
Tyrinėtojai į šias problemas dažniausiai atsako optimistiškai, nes remiasi testamentais, kur viskas yra tarsi pagražinta. O ką sako kiti šaltiniai – laiškai, dienoraščiai, teismų aktai, proginė literatūra? Pranešėjas nemažai kalbėjo apie santuoką XVI–XVII a.
Gražus pavyzdys - kunigaikštytės Liudvikos Karolinos Radvilaitės, kuri ištekėjo pirmą kartą būdama 14 metų. Kadangi buvo našlaitė, savo vedybomis labai užrūstino Lenkijos ir Lietuvos karalių Joną III Sobieckį, nes tai buvo padaryta be jo palaiminimo. Šis klausimas netgi buvo iškeltas Lenkijos – Lietuvos Seime, kunigaikštytei grėsė prarasti Biržų žemes. Tačiau K.Radvilaitę išgelbėjo liberum veto teisė. Kažkos bajoras nuo Raseinių atsistojo ir pareiškė, kad jis prieštarauja, ir klausimas buvo išbrauktas iš darbotvarkės.
Beje, I ir II Lietuvos Statutai leido moterims ištekėti nuo 15 metų, III Statutas, priimtas 1588 m., pajaunino nuotakos amžių iki 13 metų. II ir III Lietuvos Statutuose yra straipsniai apie merginų ir moterų grobimus – už tai kai kuriais atvejais grėsė net mirtis. Už išprievartavimą grėsė tik mirtis.
Sprendžiant iš laidotuvių, vestuvių aprašų, giminės buvo lygūs tiek vyriškąja, tiek ir moteriškąja linijomis. Dažnos santuokos vyresnio amžiaus vyrų su jaunomis merginomis. Tačiau jaunų vyrų santuokos su vyresnio amžiaus moterimis buvo smerkiamos, iš jų tyčiojamasi įvairiuose pamfletuose.