Labiausiai ištirtoje kasinėjimų vietoje šalia Tiškevičių rūmų rožyno
aptiktas papuošalas - žalvarinė pasagos formos segė, ornamentuotų
molinių vazų šukės.
Šią sodybvietę tyrinėjantį Klaipėdos universiteto archeologą Egidijų
Abromavičių ir jam talkinančias istorijos specialybės studentes
pradžiugino smėlyje aptiktas didelis 10 centimetrų ilgio ir 8 centimetrų
pločio neapdirbto gintaro gabalas.
Nukasus pusmetrį gylio žemės ir smėlio sluoksnį paaiškėjo, kad
archeologai aptiko 4 metrų ilgio ir 3 metrų pločio buvusią gyvenamąją
trobą.
Svarbiausias jos akcentas - iš molio drėbta krosnis, kurią į dvi dalis
perskyrė vandentiekiui tranšėją kasęs traktoriaus kaušas.