„Labai simboliška, kad šiai organizacijai kitąmet pirmą kartą vadovaus Lietuva - šalis, kurioje Helsinkio grupių veikla nuosekliai atvedė prie visos tautos pakilimo ir išsilaisvinimo. Lietuva, išgyvenusi tokį dramatišką ir reikšmingą savo tautos patyrimą, labai gerai supranta Helsinkio dvasią“, - rašoma prezidentės sveikinime, antradienį perskaitytame iškilmingame Seimo posėdyje, skirtame Helsinkio proceso pradžios 35-osioms metinėms ir Lietuvos pirmininkavimo ESBO pristatymui
Pasak Prezidentės, 1975 metais Helsinkyje pasirašytas ESBO konferencijos baigiamasis aktas buvo neeilinis įvykis, turėjęs didelę reikšmę Europos politikos raidai ir tapęs moraliniu įsipareigojimu jį pasirašiusioms valstybėms laikytis demokratijos, bendradarbiavimo ir pagarbos žmogaus teisėms principų.
„Helsinkio konferencijos baigiamąjį aktą pasirašius ir Sovietų Sąjungai, atsirado prielaidos Lietuvos kovai už laisvę tapti vieša, ne tik pogrindine. Tai lėmė, kad pradėjo kurtis Helsinkio grupės, kurios atskleidė ir viešino žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus, vienijo tautą tolesnei kovai, nepaisant represinio režimo varžymų. Helsinkio grupių veikla neabejotinai turėjo įtakos ir gerokai vėliau, kai devintajame dešimtmetyje atsirado Sąjūdis, galutinai padėjęs tašką Lietuvos laisvės atkūrimo byloje“, - rašoma prezidentės D. Grybauskaitės sveikinime.
Pasak Prezidentės, Helsinkio akto vertybė - visų tautų kovotojų už laisvę suvienijimas, paremtas savitarpio supratimu ir pagalba siekiant laisvės. Helsinkio konferencijos pagrindu atsiradusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija šiandien gina šiame akte įkūnytą žmogaus teisių ir laisvių gynimo ideologiją.
Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, kreipdamasi į minėjimo dalyvius, taip pat pažymėjo 1975-ųjų Helsinkio konferencijos ir jos baigiamųjų dokumentų svarbą Lietuvos tautinio išsivadavimo ir valstybės atkūrimo procesu.
„Šiandieninį posėdį pradedame sugrįždami į istoriją - į trisdešimt penkerių metų ir vėlesnius įvykius, kurie lemtingai veikė ir keitė Europą ir visą pasaulį, neaplenkdami ir Lietuvos. Todėl nei į 1975-ųjų metų Helsinkio konferenciją, nei į jos baigiamuosius dokumentus, nei į visą Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos darbą negalime žvelgti vien šaltu racionaliu žvilgsniu. Tai - ir Lietuvos laisvės bylos dalis, mūsų kelio į atgimimą, nepriklausomybės atkūrimą bei realizavimą dalis“, - pažymėjo Seimo pirmininkė.
Pasak Seimo Pirmininkės, šiandien, iš laiko distancijos žvelgiant į Helsinkio baigiamąjį aktą, tikriausiai daug kam iš mūsų kyla nuostaba: kiek daug sutapimų tarp to, ką prieš 35 metus deklaravo Europa bei pasaulis, ir tarp Lietuvos siekių XX a. pabaigoje.
Tautų lygybė ir teisė apsispręsti savarankiškai, pareiga gerbti žmogaus teises ir laisves - šie ir kiti principai buvo neatsiejami Lietuvos tautinio išsivadavimo ir valstybės atkūrimo orientyrai. Šiomis nuostatomis vadovavosi Vakarų valstybių vadovai ir diplomatai, nepripažindami Lietuvos okupacijos. Šiuos dokumentus realizuodami, drąsiausi okupuotos Lietuvos žmonės susikūrė į Helsinkio grupę ir siekė pranešti pasauliui apie tikrąją žmogaus teisių ir laisvių padėtį Sovietų Sąjungoje.
Seimo vadovė priminė, kad už tai sulaukta skirtingos reakcijos: okupacinė valdžia baudė kalėjimais, tremtimi, priverstiniu gydymu psichiatrijos ligoninėse. Tuo tarpu laisvasis pasaulis lietuvių, rusų, ukrainiečių Helsinkio grupes nominavo Nobelio taikos premijai. Neabejotina, kad Lietuvos kelias į dabartinį statusą - laisvą valstybę be svetimos kariuomenės - be šių organizacijų būtų buvęs ir sunkesnis, ir ilgesnis.
„ESBO vaidmuo išvedant sovietinę kariuomenę ir įtvirtinant Baltijos valstybių tarptautinį savarankiškumą skatina atiduoti pagarbą šiai organizacijai. Artėjantis Lietuvos pirmininkavimas ESBO - ne tik iššūkis Lietuvos užsienio politikai, bet ir simbolinė padėka šiai organizacijai“, - pabrėžė Seimo Pirmininkė.
Antradienį iškilmingame Seimo posėdyje dalyvauja premjeras Andrius Kubilius ir kiti Vyriausybės nariai, Aukščiausiosios Tarybos- Atkuriamojo Seimo deputatai - Nepriklausomybės Akto signatarai, Lietuvos bažnyčių hierarchai bei atstovai, ESBO Parlamentinės Asamblėjos Prezidento Petroso Efthymiou vadovaujama delegacija, Lietuvos Respublikoje reziduojantys užsienio šalių diplomatai, Helsinkio grupės nariai, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, 45 Pabaltijiečių memorandumą pasirašiusieji, Tikinčiųjų teisėms ginti komiteto nariai, Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos leidėjai, kiti garbingi svečiai.
Vienas ESBO iš tikslų - ginti laisvą žmonių ir tautų apsisprendimą. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamasis Aktas, pasirašytas prieš 35-erius metus, buvo reikšminga paskata pradėti Helsinkio grupių veiklą, kovą už žmogaus teises ir laisves Rytų Europoje.
Lietuvos pirmininkavimas ESBO prasidės 2011 m. sausio 1 d. ir truks vienus metus. Daugiausia dėmesio pirmininkavimo metu mūsų šalis ketina skirti šių metų gruodžio 1-2 dienomis Astanoje vyksiančio ESBO valstybių vadovų susitikimo sprendimų įgyvendinimui, taip pat skatinti ESBO dokumentuose įtvirtintų įsipareigojimų politinėje ir karinėje, ekonominėje ir aplinkosaugos bei žmogiškojoje dimensijose įgyvendinimą, tęsti užsitęsusių konfliktų sprendimų paieškas ir plėtoti regioninį bendradarbiavimą.