Reportažą žiūrėkite čia.
Vieno iš tremtinių, Jono Maldučio, iš pušies prieš daugiau nei prieš pusę amžiaus išdrožta Mergelė tapo ne tik į Sibirą ištremtų lietuvių, bet ir vietinių gyventojų traukos centru.
„Ji tapo tų kapinių simboliu. Veidas gan įspūdingas. Jis darė poveikį ne tik tremtiniams, bet ir vietos gyventojams. Ta vieta unikali tuo, kad aplinkui yra seni vietinių gyventojų kaimai, kurie turėjo savo kapines, bet jie pradėjo laidoti ir šiandien laidoja tose kapinėse, kur buvo lietuviai palaidoti. Jų ten buvo 28 ar 30“, - pasakoja skulptūros parvežimo iniciatorius Rimvydas Racėnas.
Tremtinių ir politinių kalinių sąjungos pirmininkas Povilas Jakučionis sako, kad skulptūra nestovėjo prie konkretaus kapo, o buvo visų.
Atlaikiusi pusšimtį žiemų ir vasarų skulptūra parvežta į Vilnių. Iš tremties negrįžusių lietuvių simbolį būtina restauruoti.
Anot R.Racėno, skulptūrą per tiek metų mėginta „globoti“ - ji dažyta, pastatyta ant betoninio pamato. „Bet vis tiek laikas daro savo. Ir ji jau, mano apskaičiavimu, šią žiemą turėjo būti nugriuvusi“, - sako R.Racėnas.
Lietuvių tremtinių kapinės neliks be savo simbolio. Šią vasarą ten nugabenta šios skulptūros kopija.
Koks likimas laukia iš Krasnojarsko srities grįžusios skulptūros – kol kas neaišku. Skulptūrą pargabenę tremtiniai norėtų, kad ji būtų restauruota ir eksponuojama kuriame nors tremties muziejuje.