Šio archyvo savininkas, ekspedicijų į tremtinių vietas
organizatorius ir vadovas Gintautas Alekna savo 20 metų darbą
įvertino 200-300 tūkst. litų.
Tyrinėtojas tvirtina sukaupęs apie 25 tūkst. nuotraukų,
kuriose įamžintos ne tik kapinės, bet ir kiekvienas lietuvio kapas.
Kiekviena aplankyta vietovė yra aprašyta, taip pat surinkta nemažai
filmuotos medžiagos.
Anot G.Aleknos, jeigu jam būtų duota pusė milijono litų, jis
surengtų ekspedicijas į dar nespėtas aplankyti vietas, sutvarkytų
visą turimą medžiagą ir ją perduotų bet kuriai valstybės
institucijai.
„Per dvidešimt metų esu praktiškai visą Sibirą apvažiavęs,
o jeigu kur nebuvau, žinau, kur dar reikia nuvažiuoti ir kaip tas
vietas pasiekti“, - trečiadienį sakė G.Alekna, dalyvaudamas Seimo
Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų
nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos posėdyje.
G.Aleknos teigimu, jis yra aplankęs apie 70 proc. po visą
Rusiją išsibarsčiusių lietuvių kapinių.
„Laikas spaudžia, kapai nyksta. Pastaraisiais metais jie pradėjo
masiškai nykti, virsti. Kur yra gyvenvietės, masiškai užlaidojami.
Nebeturime laiko“, - teigė keliautojas.
Pasak jo, išnykę ir daugelis kaimų, todėl Rusijos platybėse
sunku rasti ne tik kapines, bet ir buvusius kaimus. Dėl to kartais į
tą pačią vietovę tenka vykti dukart.
G.Alekna apgailestavo, kad porą pastarųjų metų Lietuvos
valstybė neberanda lėšų tiriamosioms ekspedicijoms.
Jis suabejojo jaunimo rengiamos ekspedicijos „Misija Sibiras“
teikiama nauda. Pripažinęs, kad išvykos į lietuvių tremties
vietas, jų kapų tvarkymas ugdo jaunimo patriotizmą, G.Alekna
teigė, jog per jas savo archyvų beveik nepapildęs.
Keliautojo teigimu, nuo 2006 metų „Misijai Sibiras“ išleista
apie pora milijonų litų.
„Man ketvirtį būtų davę tų pinigų, būčiau baigęs
(apkeliauti - BNS) Sibirą“, - tvirtino jis.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro direktorė
(LGGRC) Birutė Burauskaitė atkreipė dėmesį, kad nemažą dalį
G.Aleknos ekspedicijų finansavo Kultūros ministerija.
„Svarbiausi darbai atlikti už valstybės pinigus. Per
ekspedicijas surinkta medžiaga turbūt negalėtų būti pirkimo
objektas“, - svarstė ji.
Kultūros ministerijos vyriausiojo specialisto Mindaugo Žolyno
duomenimis, ministerija G.Aleknos ekspedicijas finansavo nuo 2000 iki
2008 metų. Už padarytą darbą visuomet būdavo atsiskaitoma,
pateikiama surinkta vaizdo ir rašytinė medžiaga.
„Bet čia klausimas apie tūkstančius nuotraukų, kurias būtų
galima naudoti“, - sakė jis ir pabrėžė, kad klausimas dėl
G.Aleknos sukaupto archyvo vertės neturėtų kilti.
G.Alekna komisijos nariams paaiškino 20 metų į ekspedicijas
vykęs be užmokesčio, esą būdavo apmokamos tik kelionės,
nakvynės išlaidos. Visuomet naudojęs nuosavą techniką. Be to,
buvęs priverstas išeiti iš nuolatinio darbo, nes įmonės
direktorius nesutiko jam duoti mėnesio atostogų vykti į
ekspediciją.
Komisija įpareigojo LGGRC peržiūrėti, kokią jis turi
medžiagą apie lietuvių tremties, įkalinimo, palaidojimo vietas,
kokių duomenų trūksta ir tuomet kalbėti apie galimą tokios
medžiagos pirkimą.
B.Burauskaitė pasiūlė G.Alekną skirti lietuvių kapinių
Rusijoje tvarkymo koordinatoriumi, jeigu dėl tokios pareigybės bus
sutarta per Lietuvos ir Rusijos konsultacijas dėl kapaviečių
priežiūros.
Per 11 trėmimo metų iš Lietuvos ištremta daugiau kaip 130
tūkst. žmonių, koncentracijos stovyklose įkalinta apie 150 tūkst.
lietuvių.