Paminklą pašventino Vilniaus arkivyskupijos vyskupas emeritas Juozas Tunaitis.
Į iškilmes šeštadienio popietę susirinko beveik šimtas žmonių. Jie dalijosi mintimis apie B.Laurinavičiaus veiklą ir paslaptingą jo nužudymą. Žmonės giedojo giesmes, meldėsi.
Kunigas Bronius Laurinavičius sovietų laikais kovojo už žodžio laisvę, teisę į religinius įsitikinimus ir jų reiškimą.
Kunigas buvo persekiojamas sovietų specialiųjų tarnybų ir tragiškai žuvo KGB agentų pastumtas po sunkvežimio ratais prieš 29 metus.
B.Laurinavičiaus vardas 2000 metais buvo įrašytas į Katalikų Bažnyčios pasaulio kankinių sąrašą, Lietuvos prezidento buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu (po mirties) už narsą, ištvermę ir pasiaukojimą kovojant dėl tautos laisvės.
Atkūrus Nepriklausomybę, šviesios atminties kunigo nuveikti darbai ir atminimas buvo pagerbti disidento žuvimo vietoje – skverą Kalvarijų, Žalgirio ir Verkių gatvių sankryžoje pavadinant jo vardu ir pastatant čia koplytstulpį.
B.Laurinavičiaus paminklo paramos fondo vadovės, Julijos Ambrasienės teigimu, paminklas yra skirtas ne tik įamžinti B.Laurinavičiaus pasiaukojimą tautai, tačiau tai ir visų tautos kančių įprasminimas. „Tegul šitas paminklas bus skirtas visiems, už Lietuvą žuvusiems, nukankintiems partizanams, o ypač nužudytiems kunigams atminti, kurie šiandien Lietuvoje nėra įamžinti“, - sakė J.Ambrasienė.
Pasak B.Laurinavičiaus bendražygio dvasininko Alfonso Svarinsko , šitas kuklus paminklas teprimena kovą dėl laisvės ir tiems, kurie sėdi dabar valdžioje.
„Keista, kad dėl šio paminklo pastatymo buvo nueiti tokie kryžiaus keliai“, - valdžios institucijų neveiklumu bei abejingumu, įamžinant B.Laurinavičiaus atminimą, stebėjosi A.Svarinskas.