Kaip tokios istoriškai vertingos ir palyginti nepigios šarvų bei ginklų kopijos atsirado muziejuje?
Ruošiantis Lietuvos paminėjimo tūkstantmečiui, Lietuvos Karo muziejaus ir Krašto apsaugos ministerijos specialistams kilo idėja atgaivinti šlovingiausių Lietuvos karių Garbės sargybą. Pirmiausia buvo pagaminti XIV a. kunigaikščio Kęstučio laikų kareivių šarvai, skydai ir ginkluotė.
Paskui užsimota sukurti dešimt legendinių XVII a. Lietuvos sparnuotųjų husarų. Apie jų šarvus, ginklus, vėliavas bei drabužius buvo surinkta išsami istorinė medžiaga, jie turėjo būti pagaminti 2009 m. liepos 6 d. šventei, tačiau ekonominė krizė privertė atsisakyti šios idėjos.
Taigi, iš husarų pagaminimo projekto vadovavo majoro Nerijaus Stankevičiaus pačią projekto idėją, būtiną istorinę medžiagą ir eskizus perėmė Biržų muziejininkai.
Gavus finansavimą iš programos „Tradicinis amatų tinklas kaip priemonė gerinti Lietuvos ir Latvijos pasienio patrauklumą“, bendrai finansuojamą iš Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos 2007–2013 m., planai buvo pradėti vykdyti.
Šarvus ir ginklus kalė klubo „Antikos karys“ vadovas Jurijus Bykovas su pagalbininku Igoriu Ščaveliovu. Meistrai važiavo į Biržus, studijavo fonduose ir ekspozicijose saugomus to laikotarpio ginklus, šarvus, ypač daug žinių suteikė muziejuje eksponuojamas unikalus 1645 metų Juzefo Naronovičiaus-Naronskio Biržų kunigaikštystės žemėlapis, kuriame nupiešti net du kunigaikščių Radvilų husarai.
Iš viso meistrams teko pagaminti 12 šarvuotės detalių bei ginklų: du lenktus metro ilgio kardus, duriamąjį pusantro metro ilgio kalaviją, du šalmus, krūtinės ir nugaros šarvus, šarvinę apykaklę, du antpečius, abiejų rankų dilbių šarvus. Kad komplektas būtų pilnas, dar laukiama kailio apsiausto, kovinės kuokos – plunksnuočio ir būtino husarų atributo – ilgos tuščiavidurės ieties.