Knygą pristatė Laisvės gynimo 20-ųjų metinių minėjimo renginiuose dalyvaujantis autorius M. Pustobajevas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis, Seimo Pirmininko pavaduotojas Algis Kašėta, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Nepriklausomybės Akto signataras Nikolajus Medvedevas.
Lietuvą M. Pustobajevas pirmą kartą aplankė 1991 metų pavasarį, tačiau atsakomybę dėl ją ištikusios tragedijos pajuto sausio 13-ąją, kai pasaulį sukrėtė žinia apie žudynes prie Vilniaus televizijos bokšto. Majoras M. Pustobajevas grąžino per tarnybos metus gautus apdovanojimus ir pareikalavo, kad maršalas D. Jazovas atsistatydintų, taip pat kad į Konstituciją būtų įrašytas straipsnis, draudžiantis naudoti armiją prieš civilius gyventojus.
M.Pustobajevo knyga grąžina į anų laikų realybę ir faktais pagrindžia, kad kova nebuvo paprasta. M.Pustobajevo cituojamos SSSR Aukščiausiosios Tarybos stenogramų ištraukos, nenudailinti politikų ir generolų pasisakymai, pirmųjų valstybės asmenų pareiškimai, kai deputatai klausia apie konkrečius įvykius, žudynes Tbilisyje, Baku, Vilniuje, o aukščiausi valstybės vadovai kalba tarsi apie kitą tikrovę.
Pirmoji knygos dalis „Baltijos kelias“ grąžina į 1939 metus. Ji prasideda įgaliojimais, kuriuos Adolfas Hitleris suteikė Joachimui Ribentropui derėtis su Sovietų Sąjunga dėl įtakos sferų Rytų zonoje. Toliau - nepuolimo sutartis, šio pasaulio galingųjų susirašinėjimas ir kiti Baltijos valstybių likimą nulėmę dokumentai. Palyginęs Stalino 1939-1940 metų telegramas su sovietinės armijos vadovybės 1990-1991 metų direktyvomis, autorius įtikinamai parodo, kad pasikeitė tik veikiantys asmenys, o esmė ir po pusės amžiaus liko ta pati.
„Baltijos poligonas“ - antroji knygos dalis - pradedama M. Gorbačiovo apsilankymu Lietuvoje 1990 metų pradžioje. SSSR prezidentas mėgino sulaikyti Lietuvą „atnaujintoje federacijoje“ - kol kas tik užuominomis apie sunkią ateitį, tragiškas pasekmes; tačiau, matyt, ne be jo žinios lygiai savaitė iki vizito KGB perėmė iš kariuomenės tris pačias mobiliausias kovines divizijas - šitaip SSSR represinės struktūros iš karto padidėjo 23 tūkstančiais kariškių.
Po to - Kovo 11-oji. Nepriklausomybės Aktas ir oro desanto kariuomenės vado pavaduotojo šifruota telegrama į Maskvą apie tai, kad Lietuvoje dislokuoti sovietinės armijos daliniai yra kovinės parengties. Kiekvienas svarbesnis įvykis - sovietinių kariškių operacijos arba jų planavimas - aprašytas ir iliustruotas dokumentinėmis fotografijomis.
M. Pustobajevas teigia, kad rašė ne Lietuvos istoriją, o norėjo parodyti, kaip į Lietuvą atėjo ir kaip iš jos išėjo svetima jėga. Unikalus dokumentinis liudijimas patvirtina: tai, kas nuo pat pradžių statoma ant melo ir apgaulės pamatų, galiausiai patiria krachą.