Straipsnyje pažymima, kad aistros dėl rūmų atkūrimo verda jau keliolika metų ir daug stipriau, nei, pavyzdžiui, dėl Berlyno karališkųjų rūmų atstatymo: „romantinio nacionalizmo“ idėja atkurti didžiųjų kunigaikščių rezidenciją sulaukė oponentų kritikos, ypač paaštrėjusios sunkmečiu. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rezidencija lyginama su Berlyno karališkųjų rūmų projektu: abiejose šalyse valstybinių simbolių atkūrimo idėjos kilo panašiu metu (Lietuvoje – dar Atgimimo laikais bei atgavus Nepriklausomybę, o Vokietijoje – po Berlyno sienos griuvimo), bet, nepaisant didesnių Vokietijos finansinių galimybių, lankytojams vartus kur kas greičiau atvers Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.
Pasak straipsnio autoriaus, nepraėjus nė dešimtmečiui po Lietuvos Respublikos Seimo 2000-aisiais priimto sprendimo pradėti rūmų atkūrimą (statybos darbai prasidėjo dar po 2 metų), iki simbolinio atidarymo iškilusiame rūmų pastate buvo įrengtos medinės lubos, puošnios koklinės krosnys su giminių herbais, keraminėmis plytelėmis išklotos grindys bei atlikta daug kitų darbų. „Šio pastato viršutiniuose aukštuose lankytojas eidamas atkurtomis rūmų menėmis kartu žengia per kultūros epochas: vėlyvąją gotiką, renesansą, ankstyvąjį baroką, Šiaurės manierizmą“, – rašo R von. Lucius.
Straipsnyje teigiama, kad atkurto rūmų pastato gaubiami išlikę autentiški užkonservuoti mūrai ir rūsiai bus muziejaus ekspozicijų dalimi – prieinami lankytojams bei matomi iš rūmų išorės per specialias vitrinas. Čia taip pat bus pristatomi archeologiniai radiniai. Nuo 1987 m. Valdovų rūmų teritorijoje vykdytų kasinėjimų bei tyrimų metu archeologai aptiko apie 300 tūkstančių artefaktų.
Užsienio spaudoje paminėta, kad 13 500 kvadratinių metrų rūmuose su beveik 60 patalpų bus ne tik muziejus: įrengtose menėse nuolat rengiami kultūros vakarai, jau dabar veikia edukacijos centras, biblioteka, kurioje kaupiami specializuoti leidiniai, o ateityje bus įrengta ir koncertų salė.
Į 2009 metais karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną vykusį simbolinį atidarymą, kuris buvo itin svarbus Lietuvai, atvyko aukščiausi valstybių vadovai iš Šiaurės ir Rytų Europos: „tais metais Vilnius tapo Europos kultūros sostine, šalis šventė vardo tūkstantmečio minėjimą. Lietuva nuolat gynėsi nuo svetimšalių okupantų. Paskutinioji, sovietų okupacija, baigėsi 1990 metais. Todėl daugelis lietuvių į Valdovų rūmus žvelgia kaip į savo laisvės simbolį“, rašo „Frankfurter Allgemeine“.