Penktadienio pavakarę, apie 22 val., žygio dalyviai iš visų Lietuvos
regionų susitelkė Kretingos rajono Vydmantų gyvenvietėje. Pasiskirstę
nedidelėmis grupelėmis jie leidosi tais pačiais keliais, kuriais prieš
88 metus žingsniavo savanoriai - Klaipėdos sukilimo dalyviai. Visą
naktį pėdinę apsnigtais pajūrio takeliais, miškais, pievomis žygeiviai
per 5-7 valandas įveikė apie 30 kilometrų.
„Maršrutas vingiavo per Nemirsetą, Karklę, Girulius, kur buvo įrengti
kontrolės postai. Nebuvo stipraus šalčio, bet teko klampoti per
pusnynus, apledėjusius upelius. Naktį labai gražiai atrodė jūra.
Giruliuose atsigaivinome karšta arbata, užkandžiais. Visiems žygio
dalyviams buvo įteikti atminimo diplomai, o kai kuriems - ir medaliai“,
- pasakojo vienas jo rengėjų klaipėdietis Algis Grublys.
Paryčiais pasirodę Klaipėdoje žygeiviai nuskubėjo į Skulptūrų parką -
prie dar tarpukariu pastatyto paminklo 1923 metų sukilimo dalyviams
vykusioje ceremonijoje buvo pagerbti tada kovose su prancūzais žuvę
savanoriai.
Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje už juos ir kitus
Lietuvos karius-savanorius buvo aukojamos šv. mišios.
Po pietų patys ištvermingiausi istorinio žygio dalyviai ir uostamiesčio
gyventojai susirinko Teatro aikštėje - čia buvo surengta Krašto
apsaugos savanorių pajėgų 20-mečio šventė „Buvome, esame, būsime“. Tuo
pat metu aikštėje buvo minima ir Klaipėdos krašto diena.
Iškilmėse dalyvavęs Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius pasveikino
savanorius ir gyventojus su triguba švente. Senovinėmis Prūsų Lietuvos
dragūnų uniformomis vilkintys karybos istorijos klubo nariai iš
patrankos paleido tris simbolines salves.
Teatro aikštėje miestiečiai buvo vaišinami kareiviška koše, karšta
arbata, apžiūrėjo karinės technikos ir ginkluotės parodas, varžėsi
kariškos estafetės rungtyse, stebėjo senovės baltų kovų brolijos
„Vilkatlakai“ pasirodymus.