Dar viena realistinė detalė – žaidėjams tenka taikstytis su eilių nepaisančiais žmonėmis, o kartais, atstovėjus eilę, prekės parduotuvėje paprasčiausiai pasibaigia. Nebent, žinoma, turi „giminaičio valdžioje“ kortelę.
Šiame žaidime nepardavinėjamos prabangios prekės, žaidėjai negali statyti viešbučių, imti mokesčio už viešnagę ar uždirbti krūvos pinigų. Naujojo lenkiško stalo žaidimo, šiek tiek primenančio klasikinį „Monopolį“, taisyklės atkartoja ne kapitalizmo, o komunizmo dėsnius.
Vasarį parduotuvėse pasirodysiančio žaidimo tikslas – parodyti, kokia sunki ir kiek daug kantrybės reikalaujanti užduotis eiliniam piliečiui buvo komunistiniais laikais vien nusipirkti maisto. Žaidimą sukūrė Varšuvoje įsikūręs Nacionalinės atminties institutas, kuris renka žinias apie lenkų kančias nacių ir komunistų laikais.
Kaip ir „Monopolyje“, žaidėjai turi pirkti, tik ne nekilnojamąjį turtą, o tokias kasdienes prekes kaip maistas, drabužiai ir baldai.
„Šiame žaidime tu išsiunti šeimą parnešti pirkinių sąraše surašytų daiktų, bet parduotuvėje jie sužino, kad prekės “pasibaigė” arba tą dieną iš viso nebuvo jų pristatymo“, - sako instituto atstovas Karolis Madajus. Pasak jo, žaidimas „parodo sunkią gyvenimo valdant komunistiniam režimui kasdienybę“.
Žaidimas, pavadintas „Kolejka“ (lenkiškai eilė), įvairiais būdais tampo žaidėjų nervus. Kai kurios taisyklės leidžia kitiems žaidėjams užlįsti be eilės arba pagriebti paskutinę prekę lentynoje, o kitos verčia žaidėjus užleisti savo vietą eilėje.
K.Madajus pabrėžia, kad žaidimą įkvėpė ne nostalgija komunizmo erai, o noras suteikti žinių jaunajai kartai, kuri nebeprisimena tų laikų. „Žmonės, kurie yra per jauni, kad žinotų, kaip buvo anuomet, galės žaisti šį žaidimą su savo tėvais arba seneliais ir galbūt pradės kalbėti apie vyresniosios kartos patirtį“, - sako K.Madajus.
Kaip ir komunizmo laikais, žaidėjai gali pasinaudoti kai kuriais pranašumais, kad gautų, ko jiems reikia. „Giminaičio valdžioje“ kortelė atitinka garsiąją „Monopolio“ kortą, leidžiančią išeiti iš kalėjimo. Šį kozirį gavęs žaidėjas gali slapta sužinoti, kada į parduotuves atvyksta nauja siunta. Apsipirkti be eilės taip pat leidžiama motinoms su vaikais.
Kuriant žaidimą bandymuose dalyvavo apie 100 žmonių, kurie patvirtino, kad jis taikliai parodo kasdienių darbų komunizmo laikais sunkumus. Pasak K.Madajaus, seniausiam bandytojui buvo 84 metai ir jis sakė, kad lygiai kaip ir žaidime, ilgiausios eilės nusidriekdavo prie baldų parduotuvių.
Žaidimas apie stovėjimą eilėje prie maisto prekių galbūt iš pirmo žvilgsnio neatrodo labai įdomus, tačiau K.Madajus įsitikinęs, kad tiek jauni, tiek seni gaus daug progų pasijuokti, žaisdami „Kolejką“. Maža to, prie žaidimo pridedama ir komunizmo laikų anekdotų knyga bei nuotraukų albumas, vaizduojantis eilėse stovinčius žmones.