Kaip pirmasis Gikonių ir Roviškio savininkas yra minimas Bartolomėjus Komorowskis, dvarus gavęs kaip žmonos kraitį. Jo sūnus Pranciškus Antanas Komorowskis (1723–1800 m.) valdė Gikonių, Roviškio ir Parovėjos dvarus. Pastarojo sūnus iš pirmos santuokos Stanislovas Andrius Komorowskis buvo Parovėjos–Pabiržės šakos pradininkas.
Su antra žmona Pranciškus Antanas Komorowskis turėjo du sūnus – Petrą ir Joną Bonifacijų. Jis iš antrosios žmonos brolio ir nusipirko Kavoliškio dvarą, dabar vėl gerai žinomą Lenkijoje ir Lietuvoje.
Toliau Lenkijos prezidento giminės seka būtų tokia: Jonas I Bonifacijus (1767–1826 m.), Antonijus Jokūbas (1790–1846 m.), Petras Jonas (1838–1846 m.), Zigmuntas Leopoldas Petras (mirė 1920 m.), Julijušas Viktoras Onufrijus (1893–1982 m.) ir Zigmuntas Leonas (gimė1925 m.).
Taigi, galime konstatuoti, kad Lenkijos prezidentas B.Komorowskis yra pirmojo su Biržų kraštu siejamo Bartolomėjaus Komorowskio 9-os kartos palikuonis – proproproproproproanūkis.
Per 1841 m. reviziją Ukmergės pavieto Kvetkų parapijoje buvo keletas Komorowskių valdų: Gikonių palivarkas priklausė poručikui Filipui Komorowskiui, Parovėjos palivarkas – Ukmergės vicemaršalkai Franciszekui Komorowskiui, Roviškio palivarkas – žemės teismo teisėjui Juzefatui Komorowskiui, Skrebiškio palivarko savininkas buvo Antanas Komorowskis.
Papilio katalikų bažnyčios 1843 m. parapijiečių sąraše skaitome: „Parovėjos dvaras (Dwor Porawie). Franciszek Komorowski, Stanislovo – 70 metų, jo sūnūs Stanislovas – 30 metų, Kazimieras – 25 metai, Viktoras – 20 metų. Dvare dar gyvena 24 vyrai ir berniukai. Komorowskio žmona Franciszka, Leono – 48 metai, Tekla Koscialkowska, Karolio – 54 metai. Dvare dar gyvena 21 moteris ir mergaitė.“
Skrebiškio dvare po 1863 m. gegužės 5–7 dienų kautynių tarp sukilėlių ir carinės kariuomenės buvo suimtas vienas to sukilimo vadų Zigmantas Sierakowskis (Sierakauskas).
1920 m. Pabiržės dvarą – 266 ha – valdė Marija Kamarauskienė, jame gyveno 127 gyventojai. 1923 m. dvare buvo 16 ūkių ir 126 gyventojai.
1929 m. parceliuojant dvarą su 380,45 ha žemės, savininkei Marijai Kamarauskienei paliktas centras su 70 ha, pats dvaras su aplinkiniais sklypais pavadintas Balandiškių kaimu, o dvaro Kojališkių, Naciūnų, Zakrių ir Smardonės palivarkai buvo išdalinti bežemiams ir priskirti prie Likėnų, Kojališkių ir Naciūnų kaimų.
Grafams priklausė Kiršonių palivarkas, Lapiškių dvaras, Dirvoniškio palivarkas, Naciūnų bei Kojeliškių kaimai ir Kurmenės dvaras Latvijoje.
Remiantis įvairiais prisiminimais, M.Kamarauskienė važinėjo puošnia karieta su šešetu arklių, nors dvaras vėliau ir buvo praskolintas. Dvare buvo turtinga biblioteka. Mirė M.Kamarauskienė 1935 m., dalį savo turto paliko Pabiržės klebonui, kuris ją iškilmingai palaidojo šeimos kapavietėje.
Po Antrojo pasaulinio karo dvaro centre buvo įkurta mašinų ir traktorių stotis, vėliau patalpos buvo atiduotos Pabiržės vidurinei mokyklai, gyveno žmonės.
Šiuo metu rūmuose niekas negyvena, jie avarinės būklės. Buvusio dvaro likę tik mediniai rūmai, kalvė, 2 tvartai ir parkas.