Aktyviau šią idėją svarstyti imta ketvirtadienį, kai
Valstybės Dūmos deputatas, „Vieningosios Rusijos“ narys Vladimiras
Medinskis pareiškė, kad sovietinio vado kūną būtina išnešti iš
mauzoliejaus.
„Leninas yra labai ginčijamas politinis veikėjas, ir jo, kaip
svarbiausio asmens buvimas nekropolyje mūsų šalies širdyje -
visiškai absurdiškas“, - pareiškė V.Medinskis: kurio žodžius
cituoja „Vieningosios Rusijos“ tinklalapis.
Jo nuomone, V.Lenino kūno išnešimo iš mauzoliejaus klausimą
būtina kelti nuolat.
„Tai kažkokia absurdiška, stabmeldiška nekrofilinė misija pas
mus Raudonojoje aikštėje. Jokio Lenino kūno ten nėra, specialistai
žino, kad išliko maždaug 10 proc. to kūno, visa kita iš ten jau
seniai išpjaustyta ir pakeista. Bet svarbiausia ne kūnas -
svarbiausia dvasia“, - sakė V.Medinskis.
Jis pažymėjo, jog daugelį žeidžia roko koncertai Vasilijaus
nuokalnėje, „bet mes net nesusimąstome, kad tai dviguba
šventvagystė - koncertai vyksta kapinių teritorijoje“.
„Tai jau kažkoks satanizmas. Ir vaikštome mes po kapines“, -
pareiškė deputatas.
Draugijos „Memorial“ vadovas Arsenijus Roginskis taip pat mano,
kad V.Lenino palaidojimo klausimas jau pribrendo. Jis pareiškė
ketvirtadienį, jog V.Lenino kūną būtina palaidoti ne tik todėl,
kad mauzoliejaus buvimas sostinės centre nebūdingas Rusijos
tradicijoms, o pirmiausia todėl, kad šis sovietinis lyderis yra
vienas totalitarinės valstybės įkūrėjų.
„Leninas padėjo pagrindus valstybinio teroro, kuris 70 metų buvo
pagrindinis šalies valdymo svertas. Leninui tenka tiesioginė
atsakomybė už pirmųjų sovietinės valdžios metų masinį terorą.
Jis buvo šio teroro ideologas ir vadovas“, - sakė A.Roginskis.
„Jeigu mes kuriame teisinę ir laisvą valstybę, Lenino kūnas
Raudonojoje aikštėje ne vien yra absurdiška. Jis iškreipia mums
visus istorinius orientyrus“, - pažymėjo „Memorial“ vadovas.
„Šalia Raudonosios aikštės yra išneštas iš mauzoliejaus ir
palaidotas Stalinas, kurio sąžinę slegia milijonai aukų. Klausimas
iškelti iš Raudonosios aikštės ir perlaidoti Staliną bei
artimiausius jo parankinius turi būti darbotvarkėje“, - sakė
A.Roginskis.
Prezidento Žmogaus teisių tarybos vadovas Michailas Fedotovas
siūlo apsvarstyti klausimą suteikti mauzoliejui Raudonojoje
aikštėje, kur yra sovietinio lyderio Vladimiro Lenino kūnas,
muziejaus statusą.
M.Fedotovas pareiškė, kad klausimą, ar reikia palaidoti
V.Lenino kūną, turi apsvarstyti visuomenė.
„Ši tema seniai sklando ore. Seniai atėjo laikas panaikinti šio
klausimo svarstymo tabu. Bet panaikinti tabu - nereiškia nedelsiant
perlaidoti Lenino kūną. Aš kategoriškai prieštarauju tam, kad
būtų skubinamas šis procesas“, - sakė Tarybos vadovas.
„Aš manyčiau, jog būtų teisinga tęsti diskusiją visuomenėje
šiuo klausimu. Tai būtų labai naudinga, siekiant išrauti su
šaknimis totalitarizmo režimo likučius, kurie išliko visuomenės
sąmonėje ir visuomenės praktikoje“, - sakė M.Fedotovas.
Jis pareiškė, jog „labiau atitiktų tolerantiškumo ir
istorinės atminties išsaugojimo dvasią“, jeigu mauzoliejui
Raudonojoje aikštėje būtų suteiktas muziejaus statusas. Kaip
pavyzdį jis pateikė Napoleono kapą Neįgaliųjų rūmuose
Paryžiuje.
Tuo tarpu Rusijos komunistai V.Lenino palaidojimo idėją sutiko
priešiškai. Jų lyderis Genadijus Ziuganovas pavadino provokacija
„Vieningosios Rusijos“ nario siūlymą.
„Valdžios partijai nieko neišeina su reformomis, jie tik gali
paminklus nugriauti, gatves pervardyti ir kapus iškasinėti“, - -
sakė G.Ziuganovas i pridūrė, jog „tai, apie ką kalba Medinskis -
tai atvira provokacija“.
Buvęs SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas mano, kad V.Leninas
anksčiau ar vėliau būtinai bus palaidotas. „Aš manau, jog mes
prieisime prie to, bet dabar, manau, dėl jo palaidojimo nereikia
imtis kokių nors kryptingų, juo labiau jėgos veiksmų. Visuomenė
pati viską supras“, - sakė jis.
V.Leninas mirė 1924 metų sausio 21 dieną Gorkų dvare
Pamaskvyje. Oficiali mirties priežastis - galvos smegenų kraujotakos
sutrikimų padidėjimas, kraujo išsiliejimas į smegenis dėl
išplitusios kraujagyslių aterosklerozės, joms per anksti
susidėvėjus.
Praėjus dviem dienoms po jo mirties karstas su palaikais buvo
pervežtas į Maskvą ir pastatytas Sąjungos rūmų Kolonų salėje.
Atsisveikinimas truko penkias paras. Sausio 27 dieną karstas su
balzamuotu V.Lenino kūnu buvo pastatytas Raudonojoje aikštėje
specialiai pastatytame, architekto Ščusevo suprojektuotame
Mauzoliejuje .
Per Didįjį Tėvynės karą kūnas buvo evakuotas iš Maskvos į
Tiumenę, kur jis buvo dabartinės Tiumenės valstybinės žemės
ūkio akademijos pastate. Po to kūnas vėl buvo parvežtas į
Mauzoliejų Raudonojoje aikštėje. V.Lenino smegenys saugomos
atskirai - Smegenų institute.
Diskusija apie tai, kad būtina sovietinį vadą palaidoti ir
panaikinti memorialines kapavietes prie Kremliaus sienos, prasidėjo
1991 metais subyrėjus Sovietų Sąjungai ir nenutyla iki šiol.
Rusijos valdžios struktūros į šią idėją kol kas žiūri
santūriai. Štai prezidento reikalų valdybos vadovas Vladimiras
Kožinas ne kartą pareiškė, kad kol kas nesirengiama perkelti
V.Lenino palaikus į kitą vietą.
„Bet kurie sprendimai šiuo klausimu suskaldys šalį“, - įspėjo
V.Kožinas.