Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės Birutės Kulnytės
teigimu, iki muziejaus šiose patalpose įkūrimo laukia ilgas kelias.
Kol kas numatoma tik sutvarkyti memorialinėse patalpose esančią
ekspoziciją.
„Ta patalpa, kuri yra memorialinė, bus per šiuos metus
aptvarkyta. Jeigu bus sutarta su Lietuvos Sąjūdžiu, nes jie sau
pasilieka teisę dalyvauti kuriant ekspoziciją, manau, kad
memorialinė patalpa daugmaž bus tokia, kokia yra, o monitoriuje gali
atsirasti ir naujos įdomios medžiagos, kuri yra sukaupta ir mūsų
muziejuje“, - BNS pasakojo B.Kulnytė.
Pasak muziejininkės, namo, kuriame savo veiklą Atgimimo metais
vykdė Sąjūdis, pardavimas buvo klaida.
„Kaip muziejininkė, kaip istorikė, aš manau, kad tą namą
reikėjo perimti tada, kai jis buvo pilnas, neprivatizuotas. Dabar
laukia ilgas kelias, kol valstybė būdama turtingesnė galės
atpirkti jo dalis“, - dėstė B.Kulnytė.
Ji pabrėžė, kad šio pastato reikšmė - ne mažesnė nei
Signatarų namų.
B.Kulnytės teigimu, kol kas esančios ekspozicijos atnaujinimo
darbai dar derinami su Sąjūdžiu.
Daugiau kaip 200 kvadratinių metrų sostinės savivaldybei
priklausiusių patalpų Gedimino pr. 1 valstybė perėmė ir muziejui
perdavė pernai lapkritį. Tuo pačiu nutarimu Vyriausybė numatė,
kad šiomis patalpomis savo veiklai vykdyti 20 metų naudosis Lietuvos
Sąjūdis.
Seimas dar 2009 metais priėmė rezoliuciją, rekomenduojančią
Vyriausybei užbaigti sprendimus, kad Vilniuje, Gedimino pr. 1, būtų
įkurtas Lietuvos Sąjūdžio muziejus - Lietuvos valstybės muziejaus
filialas.
„Ateityje turėtų būti numatoma išpirkti ir perimti visuomenės
reikmėms visą šį pastatą“, - pažymima rezoliucijoje.