Ministerija parengė tai numatantį Vyriausybės nutarimo
projektą, kuris įtrauktas į Ministrų kabineto pasitarimo
darbotvarkę antradienį.
Pasak ministerijos, Valdovų rūmų atkūrimas atitinka nemažiau
kaip tris kriterijus, pagal kuriuos projektai gali būti pripažinti
valstybei svarbiais objektais.
Todėl, ministerijos teigimu, norint Valdovų rūmų atkūrimą
pripažinti svarbiu valstybei kultūriniu projektu nėra būtina
atlikti visas procedūras, kurios yra numatytos Projektų pripažinimo
valstybei svarbiais ekonominiais ar kultūriniais projektais tvarkos
apraše. Taip, anot KM, būtų sutaupytos biudžeto lėšos ir laikas.
Ministerija taip pat pažymi, jog yra numatyta, kad Lietuvai 2013
metais pirmininkaujant Europos Sąjungai, aukščiausio politinio
lygmens renginiai bus organizuojami ir Valdovų rūmuose.
Vyriausybė posėdyje trečiadienį nepriėmė jokio sprendimo
dėl Valdovų rūmų likimo, projektą įgyvendinančiam Panevėžio
statybos trestui (PST) pagrasinus, kad jeigu sutartis su įmone bus
nutraukta, ji kreipsis į teismą. Ministrai nerado pakankamai
argumentų pripažinti statinį valstybinės svarbos kultūros
objektu.
Pasitarime antradienį be kitų pareigūnų dalyvaus ir Viešųjų
pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas, kuris yra sakęs, kad
pradinėje sutartyje su PST dėl Valdovų rūmų yra pažeidimų. Jis
teigė nematąs galimybės dabartiniam darbų rangovui baigti
pirmąjį statybų etapą.
Kultūros ministerija siūlo likusius Valdovų rūmų atkūrimo
darbus suskirstyti etapais. PST skaičiavimu, pirmajam etapui baigti
reikia apie 32 mln. litų.
Šiemet iš valstybės biudžeto Valdovų rūmams statyti numatyta
16 mln. litų.
Į Valdovų rūmų atkūrimą investuota 230 mln. litų, galutinė
darbų kaina yra apie 367 mln. litų.
Galimą lėšų švaistymą statant šį objektą tiria
Generalinė prokuratūra. Tyrimas pradėtas susipažinus Valstybės
kontrolės duomenimis, kad per dešimt metų nuo projektavimo ir
statybų pradžios Valdovų rūmų projektas pabrango 250 mln. litų.