Arklio muziejaus Niūronyse (Anykščių r.) muziejininkas Egidijus Musteikis įsitikinęs, kad Sartų pakrantę ir Niūronių pušynus labiausiai suartino ne tradicinė lietuvių meilė žirgui, o vienas žmogus – žymus XX a. Lietuvos agronomas, net 17 Lietuvos vietų gyvenęs ir dirbęs profesorius Petras Vasinauskas (1906-1995). Savo dienoraštyje jis kartą net parašęs: „Mano charakteris – klajoklių. Namuose nebūnu, vis keliauju, keliauju. Lietuvą skersai išilgai išvažinėjau“.
Pasakodamas apie tas mokslininko klajones, E.Musteikis sakė, kad pasibaigus 1935 metų Suvalkijos ūkininkų streikui, tuomet dar jaunas agronomas P.Vasinauskas buvo paskirtas agronomu į Garliavą. Tačiau jo šeimai didėjant, išlaidoms irgi augant, butai Kaune buvo per brangūs, todėl jis pasiprašė perkeliamas į Dusetas, kur gyveno jo uošviai.
O tuo metu, XX a. 4-ajame dešimtmetyje, Dusetų miestelis jau garsėjo žirgų lenktynėmis, net Žemės ūkio rūmai skirdavo premijas greičiausių žirgų šeimininkams. P. Vasinauskui Dusetose teko būti dvejų žirgų lenktynių organizacinių komitetų nariu.
Pirmoji jam kliuvusi 1938-ųjų žiema buvusi gili ir vėjuota. Lenktynių rengėjams tekę kasti kone sniego tunelius nuo Daugailių iki Dusetų. Tik didžiulio entuziazmo dėka šventei buvo laiku pasiruošta, lenktynės įvyko, o Dusetose ta proga veikė ir šventinių rogių bei pakinktų paroda.
Pasak E.Musteikio, vėliau apie tai P.Vasinauskas parašys: „Prieškario Dusetų lenktynės buvo tokios iškilmės, suvažiuodavo tiek arklių ir žmonių, kad tokių dyvų niekur kitur nebūdavo. Svarbiausia, tai aistra, entuziazmas. Sutinki, būdavo, tą dieną pažįstamą žmogų ir su juo normaliai pasikalbėti negali. Akys žiba, dantų nesukanda, rankos dreba, kojomis mina, rodos, visą dieną negavęs nusišlapinti“.
Bet įsimintiniausios, pasak Arklio muziejaus muziejininko, jam buvusios 1939 metų lenktynės. Tuomet ne tik trasos žirgams buvo paruoštos, bet ir sukurta šaulių organizacijos meninė programa, kurią transliavo net ir Lietuvos radijas. Lenktynėse dalyvavo 100 važiuotojų, vyko mugė, buvo prisiminti ir pirmieji Dusetų ristūnai, kuriuos P.Vasinauskas paskui aprašė to meto laikraštyje „Ūkininko patarėjas“.
Tačiau ta šventė prie Sartų jam buvo paskutinė. Lietuvai sugrąžinus Vilniaus kraštą, pustrečių metų Dusetose praleidęs P.Vasinauskas buvo paskirtas Švenčionių vyriausiuoju agronomu ir į Dusetas nebegrįžo. Miestelyje liko vienintelis jo veiklos uošvijoje liudininkas – P.Vasinausko pastatytas namas, kuriame, kaip pats profesorius sakė, jis „net kojų sušilt nespėjo“.
Tačiau tikriausiai tie prieškario Lietuvos Sartų ristūnai agronomui ir įspyrė idėją kurti etnografinį žemės ūkio muziejų, kuriame svarbiausią vietą užimtų žirgas.
Tokią svajonę, lydėjusią mokslininką nuo Dusetų per visą Lietuvą, jam pavyko įgyvendinti tik po 40 metų. Profesoriaus P.Vasinausko iniciatyva 1978 m. vasarą Anykščių rajono Niūronių kaime buvo atidarytas Arklio muziejus, nuo to laiko iki šiol kasmet pirmąjį birželio šeštadienį tęsiasi jo įžiebta tradicija – vyksta Respublikinės žirgų sporto ir tradicinės kultūros šventės „Bėk bėk, žirgeli!“
Šiemet vasario 5-ąją į didžiausią žirgų sporto mėgėjų žiemos šventę Sartų lenktynes nuvažiavę Anykščių muziejininkai pirmąkart pristatys prie Sartų užgimusią Niūronių žirgelio dvasią.
Jie primins, kad tarp profesoriaus P.Vasinausko įkurto Arklio muziejaus eksponatų saugomi ir įvairių laikų Sartų lenktynių liudininkai. Ištikimuosius Sartų lenktynių žiūrovus jie pakvies ir vasarą gėrėtis ristūnų eiklumu šventėje „Bėk bėk, žirgeli!“, kuri šiemet vyks birželio 4-ąją.