Dar visai neseniai valstybei priklausančios televizijos stotys nepraleisdavo progos pabrėžti nekontroliuojamo nusikalstamumo, siejamo su B.Jelcino valdymo metais, tačiau šią savaitę jo reputacija buvo reabilituojama jaudinančiais dokumentiniais filmais, kuriuos transliavo televizijos.
Geriausiai B.Jelcino reabilitaciją iliustruoja faktas, kad paminklo atidengimo ceremonijoje apsilankė pats prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Įdomus įvykių posūkis, prisimenant seną Rusijos lyderių politinę tradiciją pasmerkti savo pirmtakus.
B.Jelcino žmona Nauna Jelcina sako besidžiaugianti, kad jos vyras prisimenamas su pagarba. „Dabar galvojant apie praeitį gali atrodyti, kad visos tuometės problemos buvo lengvai išsprendžiamos“, - sako ji.
„Tačiau reikia nepamiršti, kad tuo metu egzistavo dvi stovyklos – žmonės, norėję demokratijos ir laisvės, bei žmonės, norėję išlaikyti totalitarinį komunistinį režimą. Ir tokių buvo nemažai.
Įsivaizduokite, kaip jam buvo sunku prastumti visas tas reformas prieš žmonių, kurie turėjo daugumą parlamente ir didžiulę įtaką vyriausybėje, valią“, - sako ji.
Geriausiai prisimenamas Boriso Jelcino vaizdas – iš 1991-ųjų rugpjūčio, kai pačiame komunistų surengto perversmo įkarštyje jis užlipo ant tanko priešais Rusijos parlamento rūmus ir pasakė sąmokslininkus niekinančią kalbą.
Tuo metu Maskvos gatvėse buvo milijonai protestuotojų, tačiau demokratiją padėjo išgelbėti ir jo charizma bei valios galia.
Iširus Sovietų Sąjungai Borisas Jelcinas tapo vis dar milžiniškos šalies lyderiu.
Jis paskubino Michailo Gorbačiovo pradėtas reformas, įstumdamas šalį į laisvą rinką ir privatizuodamas valstybines įmones.
Tačiau daugelis rusų dešimtąjį dešimtmetį prisimena kaip metus, kai nuskurdo pensininkai, o keli apsukrūs vyrai tapo milijardieriais, išsidalinę milžiniškus šalies gamtos išteklius.
Daugelyje miestų įsiviešpatavo nusikaltėliai ir mafijos, Rusija įsivėlė į du kruvinus karus, bandydama numalšinti separatistus Čečėnijoje.
Prezidentas kelis kartus pasirodė viešumoje girtas.
Tačiau dabar ne visi už tų metų anarchiją kaltina B.Jelciną. Buvęs sovietinės armijos jūrininkas Vladimiras, atėjęs į paminklo atidengimo ceremoniją Jekaterinburge, mano, kad už korupciją atsakingi B.Jelciną supę žmonės.
„Borisas Jelcinas buvo tik fasadas. Už jo slėpėsi žmonės, įsivėlę į visokiausias machinacijas. Jie gavo, ko norėjo, bet jis neturėjo nieko bendro su tuo.“
Maskviškis skulptorius, kuriam patikėta sukurti B.Jelcino paminklą, sako: „Jis atėjo į valdžią sudėtingu laikotarpiu ir padarė daug gero, tačiau – kaip ir kitiems politikams – ne viskas pasisekė. Todėl ir mano obeliskas nėra statiškas – tai akmens luitas, judantis į priekį ir už savęs paliekantis griuvėsius.“
Aleksandras Lebedevas yra žmogus, puikiai atspindintis pastarųjų dviejų dešimtmečių pokyčius Rusijoje. Buvęs KGB pareigūnas dabar užsiima bankininkyste ir yra nusipirkęs kelis laikraščius.
Pastaruoju metu jis skundžiasi sulaukiantis Rusijos teisėtvarkininkų teroro.
„Manau, kad B.Jelcinas mus vedė į demokratinę visuomenę, nuvedė turbūt 30 ar 40 proc. kelio“, - sako jis.
„Tada V.Putinas per pirmąją kadenciją nuvedė mus atgal 10 proc. Nuo 2004-ųjų, manau, grįžome atgal dar 25 proc. – neliko gubernatorių rinkimų, žiniasklaida visiškai kontroliuojama. Visur nuotraukos, kuriose V.Putinas ir D.Medvedevas mumis kasdien rūpinasi.“
B.Jelcino palikimas yra ir tai, kad jis į politikos olimpą ištempė Vladimirą Putiną, skyręs jį savo ministru pirmininku.
Nuo to laiko jo protežė dvi kadencijas buvo prezidentu, dabar vėl yra premjeras, o kitąmet neatmeta galimybės vėl siekti prezidento posto.