Pernai miesto šventės metu skiriamuosius 500 metų jubiliejaus šauklių , pavadintų ambasadoriais, ženklus ir kitas regalijas gavo garsiausi krašto žmonės – vietinės televizijos laidų vedėjas Marijus Budraitis, vietinių laikraščių redaktoriai Skirmantė Galvydė, Petras Skutulas, Kristina Toleikienė, viešosios F.Bajoraičio bibliotekos direktorė Dalia Užpelkienė, verslininkas Rimantas Cibauskas, Ekologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Saulius Švažas, krepšinio veteranas Steponas Kairys, Šilutės rajono eksmerai Algirdas Balčytis, Arvydas Jakas, Šarūnas Laužikas, dabartinis meras Virgilijus Pozingis, Seimo nariai Audrius Endzinas, Kęstas Komskis, Remigijus Žemaitaitis ir Europos parlamento narys Zigmantas Balčytis .
Šie žmonės viešai įsipareigijo platinti žinią apie artėjantį Šilutės 500 metų jubiliejų ir savo prasminga veikla jį deramai pristatyti. Vienas iš rajono valdžios vyrų pažadų buvo siekti išskirtinio Šilutės pripažinimo kultūros srityje. Pretenduota į šalies Kultūros sostinės vardą, kurį už svarius veiklos rezultatus suteikia Kultūros ministerija.
Šiandien iš Vilniaus atskriejo džiugi žinia- kultūrinių veiklų novatoriškumas ir aktualumas kultūros plėtrai, kultūros veiklų įtaka miesto tapatybės ir įvaizdžio kūrimui, išliekamoji jų vertė, poveikis vietos bendruomenės kultūrinei aplinkai, veiksmų planų aiškumas bei nuoseklumas, projektų vykdytojų patirtis ir biudžeto aiškumas bei pagrįstumas – visa tai lėmė pripažinimą. Visus jubiliejinius metus Šilutė šalyje ir pasaulyje bus pristatoma kaip Lietuvos kultūros sostinė.
Bet šiame fone dejonės dėl apgailėtino kultūros darbuotojų pastangų vertinimo nesibaigė, o tik paaštrėjo. Vieno iš Šilutės jubiliejaus ambasadorių, Seimo nario liberalsąjūdiečio Audriaus Endzino bendrapartiečiai neseniai išplatino viešą laišką „Šilutės kultūra- basomis per sniegą“.
„Džiugu, kad Šilutė 2011 metais pretenduoja tapti Lietuvos kultūros sostine. Tačiau ar sąžininga kitų miestų atžvilgiu, kai mūsų rajone, švelniai tariant, mažoka tos kultūros…“- teigia kultūringais Šilutės liberalais ( arba Sveiko proto dešiniaisiais) pasivadinę autoriai.
„Šiuo metu (2011 metų sausio 10 dieną) rajone nėra NĖ VIENO meno kolektyvo (nekalbame apie klubus ir kitus nevyriausybininkus). Kodėl? Todėl, kad praėjusių metų pabaigoje pasibaigė sutartys su vadovais, o naujos bus (arba nebus) pasirašytos tik pasibaigus projektų konkursui.
Turint omenyje, kad autoriams ir atlikėjams (su kolektyvų vadovais yra pasirašomos būtent atlikimo užsakymo sutartys) mokesčių našta padidėjo iki 40-ies procentų, nesuprantamas aklumas tų, kurie nemato kultūros reformos padarytos žalos rajonui ir žmonėms. Meno kolektyvo vadovas, kiekvienais metais priverstas įrodinėti, kad sugeba dirbti su kolektyvu, neturi galimybių kelti kvalifikaciją, atestuotis, tikėtis pensijos ar nedarbingumo pažymėjimo susirgus, jam nepriklauso kasmetinės ar motinystės (tėvystės) atostogos. Jis nėra DARBUOTOJAS, nors DIRBA su kolektyvu – repetuoja, ruošia…
O linksmiausia, kad geras kolektyvo vadovas dalį savo atlyginimo turėtų išsiprašyti iš rėmėjų – Šilutės rajono 2011 metų mėgėjų meno kolektyvų projektų konkurso nuostatuose aiškiai parašyta, kad vertinant projektus didžiausias balas duodamas už koofinansavimą, t. y., už vadovų surastas lėšas… Labai gerai, kad ugdomi ir vadybiniai kūrybininkų įgūdžiai. Tačiau pabandykime įsivaizduoti, kad kultūros reformos kūrėjai valdininkai savivaldybėje privalėtų užsidirbti dalį atlyginimo iš rėmėjų…Mūsų siūlymas – palaipsniui, pradedant nuo dabartinės A kategorijos kolektyvų, grąžinti kultūros žmonėms orumą ir, įsteigus etatus, sudaryti su jais normalias darbo sutartis. O pagal paraiškas finansuoti RENGINIŲ projektus – išvykas, festivalius, apžiūras ir t.t.
Kultūros reformos kūriniai – likę gyvi tik 5 kultūros centrai. Darbuotojų nėra nė dvidešimties. Šilutės kultūros ir pramogų centras, kuris aptarnauja virš 20 000 gyventojų, turi tik tris administracijos darbuotojus. Užtenka? Turi užtekti – na, kiek tos kultūros alkanam ir bereikia…
Barbariškai pasielgta su pastatais – Rusnės kultūros namai jau be stogo ir kelia pavojų aplinkiniams, nors senių seniausiai buvo ŽADĖTA pasirūpinti jų renovavimu. Respublikos atlikėjai stebisi, kad vieninteliame mūsų rajone veik nėra vietų, kur galima koncertuoti ir dažniausiai pasirenka Šilutę, nes kitur arba per mažai vietos, arba šalta, arba nėra su kuo tartis dėl administravimo. Praėjo tie laikai, kai Juknaičių salė lūždavo nuo žiūrovų atvykus V. Kernagiui ar Nerijai, kai Rusnės kultūros namuose kiekvieną mėnesį koncertuodavo atvykstantys kolektyvai.
Taip pat nenormali situacija, kai už 30 ar daugiau km. esantys darbuotojai rūpinasi kažkieno laisvalaikiu. Sakysim, Rusnės salos etnokultūros centras turi rūpintis usėniškių kultūriniu gyvenimu. Bikavėnų Senųjų kaimo tradicijų centras kuruoja Degučius, Katyčius. Ar centrai turi automobilius? Ne. Tai kaip jiems organizuoti renginius ir kuruoti meno kolektyvus?
Įdomus ir šiemetinis Šilutės rajono savivaldybės 2011 metų kultūros projektų konkursas: pavyzdžiui: vienas iš kultūros projektų prioritetų – naujų Šilutės miesto 500 metų jubiliejaus idėjų įgyvendinimas, o viena iš nefinansuojamų sričių – strateginiai kultūros renginiai. Tai kokių būdu projekto teikėjas gali rašyti projektą Šilutės miesto jubiliejinei šventei, jei ji kuo aiškiausiai yra STRATEGINIS RAJONO RENGINYS? Argi įmanoma tuo pačiu būti ir nuogu, ir apsirengusiu? Savivaldybės specialistai, ruošę nuostatus, ir taryba, vadovaujama mero ir juos tvirtinusi, tuo, ko gero, įsitikinę..
Gailimės griūvančių H. Šojaus dvaro pastatų, o ar užduodame klausimą – kur jau keturi metai yra savivaldybės paveldosaugininkas? Nėra. Jį pavaduoja kitas asmuo, dirbantis savivaldybėje savo tiesioginėse pareigose pilnu etatu. Tai kokio rezultato galime tikėtis iš pusės kojos darbo?
Vis dar neturime išgarsinto visoje Lietuvoje miesto jubiliejaus režisieriaus, neturime scenarijaus. Gal paskutinę minutę ir padarysime įsimintiną šventę. Būtų gerai, kad ji būtų įsimintina gražiomis akimirkomis. Rezultatas liūdnas: sulig kiekvienais metais mažėja meno kolektyvų, taigi ir rajono gyventojų, dalyvaujančių saviveikloje ir aktyviame kultūriniame gyvenime; profesionaliojo meno pristatymas koncentruotas tik mieste, ir t.t. ir panašiai…
Esame įsitikinę, kad KULTŪRA neturi būti kitų sričių tarnaitė ar podukra. Tik savo vertę žinantis ir ginantis, galintis realizuoti savo kūrybinius polėkius ir poreikius žmogus bus pilnateisis, visavertis visuomenės narys. Kultūra – geriausias instrumentas tam pasiekti.“,- baigia laišką liberalsąjūdiečiai.
Į savivaldybės tarybą kandidatuoja A.Endzinas ir 33 skyriaus nariai. 5 iš jų – kultūros darbuotojai.