„Kaip Antrojo pasaulinio karo laikais prarastų kultūros
vertybių paieškos ekspertas, kaip karo inžinerijos statinių
specialistas, istorikas, gvildenantis buvusios Rytų Prūsijos
gyvenimo klausimus, galiu teigti, kad Gintaro kambario ir brangenybių
paieškos Lascho bunkeryje neturi perspektyvos. Šitai patvirtina tai,
kad vokiečiai bunkerį paskutiniais karo mėnesiais statė
skubėdami, taip pat buvo sudėtingi kariškių ir fašistinės
partijos tarpusavio santykiai“, - sakė A.Ovsianovas agentūrai
„Interfax“.
Jis pareiškė, kad artimiausiu laiku Kaliningrado visuomenei bus
pateiktas pranešimas tema „Lascho bunkeris: mitai ir realybė“,
kuriame ši nuomonė bus visapusiškai pagrįsta argumentais.
„Polemika šia įdomia tema galima, taip pat ir su tais, kurie jau
gręžia bunkerio sienas. Tačiau esu tikras - nei ji, nei darbai
objekte mums nebus sėkmingi“, - mano ekspertas.
Kaliningrado centre jau gana ilgai grupė entuziastų-mėgėjų
atlieka paieškos darbus Karaliaučiaus paskutinio vokiečių
komendanto generolo O.Lascho požeminėje vadavietėje. Jie mano, kad
betoninis bunkeris turi dvigubą dugną ir jame yra slaptaviečių,
kur galbūt paslėptas Gintaro kambarys ir kitos brangenybės.
Bunkerį pastatė vokiečiai miesto centre nedaug laiko iki
Rytų-Prūsijos puolimo operacijos ir Karaliaučiaus šturmo. Jame
buvo generolo O.Lascho, kuris buvo miesto-tvirtovės komendantas ir
vadovavo jo gynybai, štabas. Būtent jis priėmė sprendimą dėl
įgulos kapituliavimo prieš sovietinę kariuomenę.