Tai pranešė Rusijos gynybos ministerijos žuvusiųjų ginant
Tėvynę atminimo įamžinimo valdybos viršininkas generolas majoras
Aleksandras Kirilinas.
„Daugiau kaip 1 mln. 800 žmonių buvo išlaisvinti ir sugrįžo
iš nelaisvės“, - sakė A.Kirilinas šeštadienį, kalbėdamas radijo
stoties „Echo Moskvy“ laidoje.
Jis patikslino, kad visi 1,8 mln. išlaisvintų iš nelaisvės
karių buvo nukreipti į specialius NKVD filtravimo lagerius, kur buvo
tikrinama, kiek jie buvo kalti, ir nustatoma, ar pasidavė į
nelaisvę savo noru ir ar nebendradarbiavo su vokiečiais.
Būtent šiuose lageriuose buvo pripažinti kaltais ir nuteisti
laisvės atėmimu 355 tūkst. buvusių karo belaisvių.
Iš viso, pasak jo, pirmaisiais karo metais pateko į nelaisvę
daugiau kaip 4 mln. sovietinių karių ir karinininkų.
Kaip pažymėjo A.Kirilinas, netesinga manyti, kad 1941 metų
rugpjūčio 16 dieną išleistas 270-asis įsakymas skelbė visus
patekusius į nelaisvę karius išdavikais.
„Įsakymas buvo griežtas, bet jis neragino naikinti visus karo
belaisvius, jis neragino ir nekėlė uždavinio nubausti visų karo
belaisvių visas šeimas“, - sakė A.Kirilinas.
Pasak jo, įsake pirmiausia buvo kalbama apie vadų ir politinių
darbuotojų, kurie parodė bailumą ir pasidavė priešui,
atsakomybę.
Jis pažymėjo, kad pirmuoju karo laikotarpiu masiniais tapo
atvejai, kai vadai ir politiniai darbuotojai mėgino išgelbėti savo
gyvybę, nusiimdami karinių laipsnių ženklus, sunaikindami
dokumentus ir palikdami likimo valiai jiems patikėtą kariuomenę.
Dėl to ir buvo išleistas 270-asis įsakymas.
Šis įsakymas reikalavo laikyti bailiais, išdavikais ir
dezertyrais vadus ir politinius darbuotojus, kurie nusiplėšė nuo
savęs karinių laipsnių ženklus ir paliko likimo valiai jų žinion
pavestą kariuomenę mūšio lauke. Buvo įsakoma juos sunaikinti
mūšio lauke.
Iš viso, pasak A.Kirilkino, daugiau nei 5 mln. sovietinių
karių, remiantis dokumentais, dingo be žinios. Iš jų maždaug 85
proc. - tai tie, kurie pateko į nelaisvę.
A.Kirilinas pranešė, kad „įvairiais vertinimais, nuo 800
tūkst. iki 1 mln. mūsų piliečių tarnavo Vermachte“. Pasak jo,
daugiausia tai buvo vokiečių pajėgų pagalbinės ir ūkio dalys.