Sustingusiame betone – žinia ateičiai

Bene visų didesnių objektų statybos Lietuvoje prasideda panašiu ritualu.

„Suaugusių žmonių vaikiški žaidimai: juk vaikai mėgsta ką nors pakasti, ir tai būna jų slėptuvė”, – pakomentavo bendrovės „Palangos statyba” valdybos pirmininkas Rimantas Jasiukėnas.

Jis įsitikinęs, kad, kaip ir mergvakariai bei Helovinas, mada skelbti statybos pradžią atėjo iš Vakarų.

„Jei tai būdas pranešti ateities kartoms apie išnykusio pastato statytojus, tai jį būtų galima palyginti su laiško siuntimu įmetus butelį į jūrą ar elektroniniu laišku”, – juokėsi R.Jasiukėnas.

Statant milijoninės vertės objektą, kapsulės laidojimas yra smulkmena tik iš pirmo žvilgsnio.

Ši įsigalinti tradicija kainuoja nepigiai.

Pagaminti kapsulę iš nerūdijančiojo plieno kainuoja kelis šimtus litų. Specialiai jai pamatuose tenka išbetonuoti angą.

Vėliau – kiek malonesni rūpesčiai: pakviesti garbingus svečius (daugiausia savivaldybių, ministerijų atstovus), kurie į iškilmes atvyksta tarnybiniais automobiliais. Taigi naudojami valdiški degalai, gaištamas laikas.

R.Jasiukėnas paskaičiavo, kad iškilminga kapsulės įleidimo ceremonija kainuoja keletą tūkstančių litų.

„Tai – gryniausias pinigų švaistymas. Mokėdamas mokesčius valstybei skaičiuoji kiekvieną litą, o čia tūkstančiai lengva ranka – į žemę”, – neslėpė pasipiktinimo R.Jasiukėnas.

Gerai, kad privačių namų savininkai tokiomis nesąmonėmis neužsiima.

Jau dešimt metų Klaipėdos savivaldybei vadovaujantis Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius į pamatus yra įleidęs kelias dešimtis kapsulių.

„Į tokias ceremonijas esu kviečiamas kaip miesto vadovas. Kapsulės įleidimas į pamatus dažniausiai vyksta rangovų iniciatyva.

Net ir savivaldybės užsakymu Klaipėdoje pradėjus statyti krepšinio areną, kapsulės įleidimu rūpinosi statybininkai”, – sakė uostamiesčio meras.

Nuo 1972 metų statybose dirbęs ir statybos organizacijoms vadovavęs R.Taraškevičius prisiminė, kad sovietmečiu pompastiškai būdavo minima tik statybos pabaiga.

Jis nemano, kad kapsulė su laišku – prasminga tradicija.

„Geriau jau ant pastato sienos pritvirtinti atminimo lentą su statybos data, rangovų pavadinimu, objekto kaina, architektų pavardėmis”, – svarstė R.Taraškevičius.

Pajūrio statybos kompanijos „Hidrostatyba” generalinis direktorius Pranas Šidiškis prisiminė, kaip pernai, pradedant Draugystės geležinkelio stoties rekonstrukciją, į trumpo geležinkelio fragmento pabėgius garbingi svečiai įkalė po vinį. Taip simboliškai buvo paskelbta darbų pradžia.

Tas geležinkelio fragmentas bus saugomas stotyje kaip atminimas.

Beje, kapsulės iš nerūdijančiojo plieno yra gaminamos „Hidrostatybos” tekinimo ceche. P.Šidiškis neskaičiavo jos vertės, tačiau mano, kad darbo ir medžiagų sąnaudos siektų apie 200 litų.

Kas paprastai būna surašyta laiške, paslėptame kapsulėje?

„Duomenys apie objektą, kuris toje vietoje išaugs, apie jo statytojus, statybos kaina. Laiške visi pasirašome”, – vardijo P.Šidiškis.

„Hidrostatybos” vadovas papasakojo, kaip prieš 40 metų Klaipėdoje klojant dujotiekio trasą darbininkai rado iš medžio pagamintą tūtą, o joje buvo kažkoks popierius.

Tačiau medinė kapsulė jau buvo pažeista, popierius – pratrūnijęs ir laiško įskaityti nebuvo įmanoma. Todėl liko neaišku, kokio pastato statytojai buvo palikę šį pranešimą.

Mažosios Lietuvos istoriją tyrinėjantis klaipėdietis Kęstutis Demereckas sakė, kad senovėje visi statytojai įsiamžindavo ant sijos ar sienų plytose iškirsdami savo inicialus ir datą.

Kad pranešimai būtų slepiami, K.Demereckas negirdėjo.

„Jūrininkai turi tradiciją į laivo bortą sudaužyti šampano butelį, kodėl statybininkai negali turėti savo?” – svarstė svarbius šalies objektus statančio Panevėžio statybos tresto valdybos pirmininkas Remigijus Juodviršis.

Pasak jo, ant stogo gegnių iškeltas vainikas ar kapsulės įleidimas į pamatus yra simbolinis aktas, savotiškai laiminantis būsimą statybą.

„Taip išlieka istorija. Rusijos caras prieš 300 metų norėjo Lietuvos valstybingumą sunaikinti, Valdovų rūmus sugriovė, o mes atkasėme tuos pamatus”, – palygino R.Juodviršis.

Gal šiame aukštųjų technologijų amžiuje yra geresnių galimybių palikti savo pėdsaką ateities kartoms?

„Elektroninis laiškas gali išnykti, o laiškas kapsulėje – niekada”, – nesudvejojo verslininkas.

Juokingi jam atrodo svarstymai apie kapsulės gamybos sąnaudas: „Patys ją ištekiname. Gal 20 litų tai kainuoja. Ar yra ką lyginti su prekybos centro „Panorama” 200 mln. litų sąmata.”

„Ar kam nors kapsulės įkasimas yra problema? Tokiu būdu statytojai ir investuotojai nori įsiamžinti – apie save bei pastatytą objektą palikti pranešimą ateities kartoms. Tai nėra beprasmiška tradicija”, – pritarė ir Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas.

1756 metų gegužės 11 dieną griaunant senąją Tolminkiemio bažnyčią jos bokšte varinėje kapsulėje buvo rastas raštas apie pirmųjų dviejų bažnyčių statybą. Statant naują mūrinę bažnyčią ir jos bokštą, tų pačių metų liepos 26 dieną Kristijonas Donelaitis parašė panašaus turinio raštą. Jis buvo įdėtas į tą pačią kapsulę ir paliktas statomos bažnyčios bokšte.

1982 metais Ukmergėje, Kęstučio aikštėje, statant paminklą sovietiniams kariams, toje vietoje anksčiau stovėjusio Laisvės paminklo pamatuose buvo rasta kapsulė, kuri buvo įmūryta 1928 metų gegužės 15 dieną šventinant pamatus.

„Šį paminklą statome kaip liudininką mūsų ainiams, kuris rodys, kaip mes branginame laisvę, gerbiame žuvusius už ją ir džiaugiamės nepriklausomu gyvenimu. Mes visi trokštame ir visuomet esame pasiryžę Nepriklausomybę išlaikyti ir, reikalui esant, už ją gyvybę atiduoti”, – buvo parašyta kapsulėje rastame laiške.

Rastas laiškas saugomas Kraštotyros muziejuje. 1990 metais Ukmergėje atstatant Laisvės paminklą, į jo pamatus buvo įbetonuota nauja nerūdijančiojo plieno kapsulė. Į ją buvo įdėti du dokumentai: tiksli 1928 m. įrašo kopija ir naujojo paminklo autorių kolektyvo sukurtas laiškas.

Prieš keletą metų Kaune, Žemaičių plente, ant Milikonių kalno, nusprendę įrengti apžvalgos aikštelę, statybininkai į kitą vietą patraukė „Žirgelių” paminklą. Po juo buvo rasta kapsulė, kurioje buvo 1938 metais Žemaičių plento tiesėjų paliktas palinkėjimas ateities kartoms, įmesta įvairaus nominalo litų ir centų. Dauguma monetų buvo nukaldintos 1925 metais.