Ši byla anksčiau buvo sustabdyta, nes jos pagrindu kreiptasi
išaiškinimo į Konstitucinį Teismą.
Aukščiausiajam Teismui buvę sovietų parankiniai - saugumo
papulkininkis Vytautas Vasiliauskas ir slaptoji agentė Martina
Žukaitienė - skundžia 2007 metais priimtą Lietuvos apeliacinio
teismo sprendimą iš jų priteisti nužudytų partizanų Jono ir
Antano Aštrauskų artimiesiems 150 tūkst. litų neturtinę žalą.
V.Vasiliausko advokatas teisme pranešė, kad jo ginamasis yra
kreipęsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) dėl anksčiau
priimto teismo sprendimo pripažinti V.Vasiliauską kaltų dėl
partizanų nužudymo. Buvęs sovietų saugumietis teigia, kad niekas
negali būti nuteistas už nusikaltimą, kuris jo padarymo metu nebuvo
laikomas nusikaltimu pagal nacionalinę arba tarptautinę teisę.
Jo gynėjas teisme pabrėžė, jog EŽTT priėmus V.Vasiliauskui
palankų sprendimą bus galima atnaujinti ne tik baudžiamosios, bet
ir dabar kasacine tvarka svarstomos civilinės bylos nagrinėjimą.
Advokatas svarstė, jog galbūt būtų protingiau palaukti EŽTT
sprendimo, tačiau teismas tokį jo prašymą atmetė.
Tiek ieškovės, tiek atsakovo advokatai teismo posėdyje
atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas atskleidė teisinę
spragą - įstatymu nebuvo nustatyta, kad Sovietų Sąjungos
okupacijos metu genocido žalą patyrę asmenys nevaržomi jokių
terminų turi teisę reikalauti, kad šį nusikaltimą padarę
fiziniai asmenys atlygintų žalą.
„Tačiau tai nereiškia, kad teismai negali vykdyti teisingumo ir
užpildyti teisinės spragos ad hoc“, - dėstė
M.Aštrauskaitės-Bikuličienės advokatas Aidas Venckus.
Teismas nutartį šioje byloje skelbs vasario 28 dieną.
2004 metais V.Vasiliauskas ir M.Žukaitienė buvo pripažinti
kaltais dėl partizanų nužudymo 1953 metais. M.Žukaitienei
skirta 5 metai laisvės atėmimo, V.Vasiliauskui - 6 metai. Abu
dėl ligos nuo realios laisvės atėmimo bausmės buvo atleisti.
Po šio nuosprendžio, kuriuo pripažįstama V.Vasiliausko ir
M.Žukaitienės kaltė, J.Aštrausko dukra ir A.Aštrausko
dukterėčia M.Aštrauskaitė-Bikuličienė kreipėsi į teismą
su civiliniu ieškiniu, prašydama atlyginti šeimai padarytą
moralinę ir materialinę žalą.
Kauno apygardos teismas šį ieškinį buvo atmetęs. Tada
partizano dukra kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, kuris
ir priteisė neturtinę žalą. Tačiau M.Žukaitienė ir
V.Vasiliauskas Apeliacinio teismo nutartį apskundė Aukščiausiajam
Teismui.
Vieni paskutiniųjų Lietuvos partizanų J.Aštrauskas ir
A.Aštrauskas buvo apsupti Šakių rajone esančioje Žalgirio
girioje 1953 metais sausio 2-ąją. Slaptajai KGB agentei
M.Žukaitienei perdavus informaciją apie partizanų buvimo
vietą, juos turėjusi likviduoti grupė, lydima V.Vasiliausko,
atvyko į Žalgirio mišką, apsupo juos ir nužudė.
A.Aštrauskas buvo susprogdintas bunkeryje, o sugebėjusį
ištrūkti J.Aštrauską kulkos pakirto bėgantį apsnigtu mišku.
Nužudytųjų palaikai iki šiol nerasti.
M.Aštrauskaitė-Bikuličienė pabrėžia, jog reikalavimo dėl
neturtinės žalos atsisakytų, jei V.Vasiliauskas parodytų jos
artimųjų palaidojimo vietą, kurią, jos nuomone, buvęs sovietų
saugumietis žino.
Slaptajai agentei M.Žukaitienei už svarbią informaciją apie
partizanų slapstymosi vietą sovietai įteikė 2 tūkst. rublių.
Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje žuvo apie 20 tūkst.
partizanų, kurie, Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, išėjo
kovoti partizaninio karo į miškus. Aktyvus partizaninis
pasipriešinimas baigėsi 1953 metais.