Vaikystėje, kai jo draugai žiūrėdavo animacinius filmus, pirmojo nepriklausomos Lietuvos astovo Jungtinėse Tautose Aniceto Simučio anūkas Vincas Sruoginis bažnyčios rūsyje mokydavosi lietuvių kalbos. Šios pamokos nepraėjo veltui. Jungtinėse Valstijose gimęs ir augęs, tačiau lietuviu save laikantis kino režisierius baigia kurti „Nematomą frontą“ – dokumentinį filmą apie partizaną Juozą Lukšą-Daumantą, kuriuo tikisi sudominti plačią amerikiečių auditoriją.
Filmo pavadinimas paimtas iš NKVD karių pasakojimų; pastarieji taip taip neformaliai vadindavo pokario konfliktą Pabaltijyje. NKVD, vėliau – MGB pareigūnams buvo uždrausta viešai kalbėti apie Lietuvoje vykstantį partizaninį karą, nes sėkmingas lietuvių pasipriešinimas Maskvoje kelė didelį nepasitenkinimą.
Lietuva susižavėjo blokados metais
V.Sruoginis kuria filmą kartu su švedu Jonu Ohmanu, kuris mūsų šalimi susidomėjo šiai atkūrus nepriklausomybę. J.Ohmanas pirmą kartą Vilniuje apsilankė blokados metu 1990 m. ,,Tas laikotarpis buvo vienas nuostabiausių mano gyvenime. Jūs, lietuviai, neįsivaizduojate, kokie įspūdingi jūs buvote tuo metu!“ – su susižavėjimu kalbėjo švedas.
Lietuvių pasipriešinimas Sovietų blokadai jam padarė tokį įspūdį, kad ilgainiui jis ėmė gyventi tarp Lietuvos ir Švedijos, praleisdamas vis daugiau laiko Vilniuje. Jis išmoko lietuvių kalbą, į užsienio kalbas kol kas išvertė septynias knygas, tarp jų – J.Lukšos „Partizanai“.
J.Ohmano teigimu, jam „Partizanai“ yra ypač reikšminga knyga. „Aš praleidau nemažai laiko gilindamasis į šio partizano istoriją ir jos peripetijas, - lrytas.lt sakė Ohmanas. – Manau, kad J. Lukša ateityje taps Rytų Europos šalių pasipriešinimo sovietams simboliu.”
J.Lukšos istorija - „amerikietiška“
„J.Lukšos saga iš tiesų yra amerikiečių mėgstama pralaimėtojo, kuris galiausiai tampa nugalėtoju ir kurio pusėje žiūrovui norisi būti, istorija. J. Lukša – jaunas patrauklus vaikinas, kuris taip mylėjo savo tėvynę, kad dėl jos rizikavo savo gyvybe“, - filmo sėkme JAV įsitikinęs V.Sruoginis.
Anot filmo autorių ir režisierių, filmas nuo pat pradžių buvo kurtas konkrečiai amerikiečių auditorijai, stengiantis išlaikyti intrigą ir papasakoti įtaigią istoriją.
Kaip reklaminių klipų kūrėjas V.Sruoginis yra dirbęs su tokiomis kompanijomis kaip IBM, „Kodak“, „Mercedes“ ir „Sprite“. J.Ohmanas yra sukūręs keletą dokumentinių filmų apie Lietuvos istoriją. „Nematomas frontas“ bus režisierių pirmasis pilnametražis dokumentinis filmas.
Lietuvius trėmė amerikiečių sunkvežimiais
Medžiagą filmo autoriai rinko Lietuvoje, JAV ir įvairiose Europos šalyse. Tarp 45 žmonių, iš kurių jiems teko imti interviu, - buvę J.Lukšos bendražygiai, KGB pareigūnai, buvę JAV Centrinės Žvalgybos Valdybos (CŽV) ir JAV užsienio reikalų tarnybos darbuotojai.
Anot menininkų, negalima pamiršti, kad patį J.Lukšą su JAV siejo slapti ir tamprūs ryšiai. Pro geležinę uždangą į Vakarus pagalbos partizaninėms pajėgoms išvykęs ieškoti lietuvis buvo užverbuotas CŽV ir atsiųstas į Lietuvą Korėjos karo metu kaip CŽV žvalgas. Tai Sovietams buvo didelis šokas. Pasak J.Ohmano, jie J.Lukšą medžiojo panašiai kaip kad šiandien yra medžiojamas Osama bin Ladenas. Deja, galiausiai partizanas buvo skaudžai išduotas.
Anot švedo, ironiška, kad nemažai sunkvežimių, kurie buvo naudojami NKVD ir MGB Lietuvos partizanus medžioti ir kuriais iki traukinių, vėliau pajudėjusių Sibiro link, buvo vežami lietuviai, sovietai karo metu gavo iš tų pačių JAV kaip techniką, skirtą kovai su naciais.
„Amerikiečiams iš tiesų nelabai rūpi, kas dedasi už jų šalies ribų. Daugelis net nežino, kad Antrojo pasaulinio karo metu JAV ir Sovietų Sąjunga buvo sąjungininkės. Tačiau istorijos neišmanymas ateityje gali pasireikšti skaudžiomis klaidomis“, - sakė J.Ohmanas.
Pasiryžę šviesti amerikiečius
Menininkų teigimu, jiems svarbu, kad „Nematomą frontą“ pasižiūrėję amerikiečiai suprastų, kokią įtaką JAV sprendimai turi likusiam pasauliui. „Žiūrint plačiau, situacija Afganistane iš didelės dalies yra ankstesnės JAV politikos pasekmė“, - aiškino J.Ohmanas, tvirtai įsitikinęs, kad kuriamas filmas yra labai aktualus amerikiečiams.
V.Sruoginio teigimu, J.Ohmanui Lietuvoje pavyko rasti iki tol mažai kam žinomų nuotraukų ir video medžiagos. Čia jam talkino Lietuvos istorikai. Autoriai ypač dėkingi istorikui Rytui Narvydui už jo indėlį kuriant filmą.
Tais atvejais, kai pritrūkdavo archyvinių kadrų, filmo autoriai imdavosi šiuolaikiniuose dokumentiniuose filmuose populiaraus triuko - trūkstamus epizodus patikėdavo suvaidinti aktoriams.
„Filmuodamas šiuos epizodus naudojau tokią pat kamerą, kokia buvo sukurti archyviniai kadrai. Eilinis žiūrovas tikrai nesugebės atskirti, kur archyviniai kadrai, o kur – suvaidintos scenos“, - sakė V.Sruoginis.
Tikisi visuomenės paramos
Po daugiau nei penkerius metus trukusio intensyvaus darbo draugais tapę menininkai artimiausiu metu tikisi užbaigti montuoti filmą jiems simboliškai brangioje vietoje: J.Lukšos našlės Nijolės Lukšienės name prie Niujorko.
Iki šiol jie filmą finansavo savo lėšomis, nors džiaugiasi sulaukta „praktinio pobūdžio“ pagalba iš Lietuvos Kultūros bei Krašto apsaugos ministerijų. „Krašto apsaugos ministerija mums netgi davė šovinių, kad galėtume atkurti autentiškus kadrus“, - pasakojo J.Ohmanas.
Šiuo metu filmo apie J.Lukšą kūrėjai mėgina surinkti bent kažkiek lėšų ir tikisi, kad pavyks padengti bent jau baigiamojo montavimo išlaidas.
Norinčius sužinoti daugiau apie projektą autoriai kviečia apsilankyti oficialiame ,,Nematomo fronto“ tinklalapyje: www.theinvisiblefront.com.