Scenos, kurios kai kuriems turkams pasirodė ypač įžeidžiamos, vaizduoja jauną ir gašlų sultoną, besilinksminantį savo hareme ir fontanais geriantį vyną. Tokius pasilinksminimus religingi musulmonai laiko nederamais, o Osmanų imperijos laikais sultonas būdavo ne tik pasaulietinis, bet ir religinis valdovas.
Didelio populiarumo susilaukusio serialo kūrėjai sako į istorinio asmens gyvenimą įpynę išgalvotų detalių, kad veikėjai atrodytų žmogiškesni ir artimesni žiūrovams. Dramoje pasakojama tikra Suleimano ir jo vergės sugulovės Hurrem, vėliau tapusios jo žmona, meilės istorija.
Vis dėlto daugelis religingų musulmonų – tarp kurių yra ir Turkijos premjeras Tayyipas Erdoganas – serialą vadina įžeidimu tautos protėviams.
Istorijos klausimai Turkijoje ypač jautrūs šiuo metu, kai premjeras bando atgaivinti turkų įtaką buvusiose Osmanų imperijos valdose Artimuosiuose Rytuose. Serialas sulaukė dešimčių tūkstančių televizijos žiūrovų skundų.
Suleimanas, kurį turkai vadina Įstatymų kūrėju, yra labai gerbiamas ir beveik šventas valdovas, kurio karaliavimas 1520-1566 metais žymi Osmanų imperijos karinės, politinės ir ekonominės galios viršūnę. Tuo metu imperija tęsėsi nuo Budapešto šiaurėjė iki Mekos pietuose, nuo Alžyro iki Bagdado.
Sausio mėnesį prie serialą transliuojančios televizijos būstinės susirinko grupė protestuotojų, skanduojančių „Allahu Akbar“ („Dievas yra didis“). Transliuotojus piržiūrinti Aukščiausioji radijo ir televizijos taryba perspėjo serialo kūrėjus, kad jis „prieštarauja nacionalinėms ir moralinėms visuomenės vertybėms“.
Serialą kritikuoja ir imperiją valdžiusios Otomanų dinastijos palikuonys. Žinomas istorikas atkreipė dėmesį, kad jame yra istorinių netikslumų.
Vis dėlto patys kritikai iškreipia istoriją, teigia apžvalgininkas Mustafa Akyolas, dažnai Turkijos laikraščiuose rašantis politikos ir religijos klausimais: „Pirmoji problema yra pernelyg didelis Osmanų imperijos idealizavimas. Otomanai gal ir buvo geri „islamo tarnai“, tačiau jie buvo žmonės su savo nuodėmėmis ir pagundomis. Nemažai Otomanų sultonų noriai gėrė vyną ir nors jų haremai nebuvo orgijų buduarai, kaip fantazavo kai kurie pirmieji Vakarų orientalistai, tai nebuvo ir skaistybės vienuolynai.“
Šios diskusijos Turkijoje sulaukė didelio atgarsio. Jos žymi susiskaldymą šalyje, kuri plyti dviejuose žemynuose. Praėjus beveik 90 metų po to, kai Mustafa Kemalis Ataturkas Osmanų imperijos griuvėsiuose sukūrė pasaulietinę ir į Vakarus orientuotą respubliką, dabartinio premjero T.Erdogano partija „Teisingumas ir plėtra“ bando tautai grąžinti islamišką tapatybę, nors ir atviresnę pasauliui.
Tarp religijos ir sekuliarizmo šalininkų kilęs ginčas dėl serialo sutapo su kitu reikšmingu įvykiu – valdžia priėmė prekybą alkoholiu ribojantį įstatymą, kurį daugelis vadina „Teisingumo ir plėtros“ partijos bandymu kištis į žmonių gyvenimą ir primesti jiems islamo dogmas.
T.Erdoganas „Nuostabųjį amžių“ pavadino „bandymu įžeisti mūsų praeitį, nepagarbiai elgtis su mūsų istorija ir pastangomis neigiamai pristatyti mūsų istoriją jaunajai kartai“.
Turkijos televizijos vadovai po pirmosios serialo serijos sako sulaukę daugiau nei 70 tūkst. skundų.
Scenarijaus autorius Meralas Okay sako, kad didžiausią pyktį sukėlė tai, jog serialo kūrėjai drįso atverti haremo duris visuomenei.
„Mes nuo pat pradžių kartojame tą patį. Tai yra fikcinis pasakojimas, įkvėptas istorijos, - sako M.Okay. - Įžengę į haremą, mes visus tuos neliečiamus ir gerbiamus personažus priartinome prie savęs. Suteikėme jiems materialią būtį – jie virto žmonėmis su savo baimėmis, pykčiais ir aistromis.“