Naujame leidinio numeryje paskelbtame rašinyje atkreipiamas
dėmesys, kad nemažai istorinių įvykių lietuvių ir žydų yra
vertinami skirtingai. Kaip pavyzdys pateikiama 1941 metų Birželio
sukilimą organizavusio antisovietinio Lietuvių aktyvistų fronto
(LAF) veikla.
Anot „The Economist“, ši organizacija daugeliui lietuvių buvo
„narsus valstybingumo žybsnis“ prieš 50 metų okupaciją, tačiau
„mirties pranašas“ žydams ir lenkams, nes žydų pogromai Lietuvoje
prasidėjo anksti.
„Nuo 1991 metų visų suinteresuotų šalių mokslininkai
narpliojo žudynių detales, skrupulingai lygindami šaltinius ir
aiškindamiesi šių įvykių persipynusių priežasčių niuansus,
tokius kaip prietarai, kurstymas iš išorės, kerštas arba
bailumas“, - pastebi „The Economist“.
Tačiau, anot straipsnio autoriaus, kai kuriems kritikams atrodo,
kad istorijos įvertinimas vyksta per lėtai. Jie kritikuoja, esą
Lietuvoje nepakankamai rūpinamasi žydams svarbiomis vietomis,
vilkinama restitucija ir persekiojami holokaustą išgyvenę žmonės
dėl tariamų žydų partizanų žiaurumų, be to, pastebimas
„ultranacionalistinis požiūris į istoriją, kuris sumenkina
holokaustą“.
„The Economist“ primena, kad šią savaitę Londone vykusioje
Lietuvos ambasados organizuotoje konferencijoje apie Lietuvos žydų
istoriją įvyko viešas protestas ir aštrus apsižodžiavimas -
kritikai paskelbė laišką, smerkiantį Lietuvos Vyriausybę bei
tarptautines pastangas dėl nacių ir sovietų nusikaltimų vertinimo
panašiu pagrindu.
„Kaltinimus energingai atmetė istorikai ir kiti konferencijos
dalyviai, tarp jų - ir holokaustą išgyvenusi mažos Lietuvos žydų
bendruomenės veikėja Irena Veisaitė. Ji atsidūrė neįprastoje
padėtyje - buvo išplūsta kampanijos prieš antisemitizmą dalyvio,
Britanijoje gimusio filmų kūrėjo ir akademiko Danny Ben-Moshe“, -
rašo „The Economist“.
„Ponia Veisaitė ir jos bendražygiai smerkia LAF aukštinimą.
Lietuvos valdžios veiksmuose jie įžvelgia daugiau nerangumo negu
pagiežos. Tačiau didžiausią nerimą jiems kelia griežtėjantis
abiejų pusių tonas. Kai kuriems lietuviams atrodo, kad per uolūs
žydai kritikai suteikia per mažai erdvės susitaikymui“, - teigia
britų savaitraštis.
„Esame suspausti tarp dviejų Talibanų“, - sakė Jidiš instituto
profesorius Šarūnas Liekis.
Anot „The Economist“, dar platesnis klausimas yra pastangos keisti
Europos požiūrį į istoriją.
„2008 metų Prahos deklaracija, kurią parėmė tokie šviesuliai
kaip Vaclavas Havelas, pareikalavo Niurnbergo pobūdžio komunistinio
laikotarpio nusikaltimų aukų ir vykdytojų įvertinimo. Prie teksto
rengimo prisidėjęs švedų politikas Goranas Lindbladas sako, kad
tikslas nebuvo sumenkinti holokausto, bet pakelti į kitą lygį
sovietų nusikaltimus. Tai sulaukė paramos iš tokių struktūrų
kaip Europos Parlamentas. Bet tai papiktino kai kuriuos, jei ne visus,
žydų aktyvistus, kairiuosius politikus (daugiausia iš Vakarų
Europos) ir, neišvengiamai, Rusiją“, - rašo britų savaitraštis
ketvirtadienio numeryje.