Salaspilio mūšio vietos įamžinimą inicijuoja Lietuvos
kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius, pranešė KAM.
Pernai rudenį lankydamasis Latvijoje su Latvijos kariuomenės
vadu generolu majoru Raimondu Graube A.Pocius aplankė Salaspilio
mūšio vietą. Lietuvos ir Latvijos kariuomenių vadai susitarė
bendradarbiauti šiuo klausimu.
Šiuo metu ten stovi Lenkijos ir Švedijos valstybių pastatyti
paminklai.
„Kaip pilietis ir kaip karys manau, kad turime saugoti ir atminti
savo istoriją, už ją lietuviai praliejo savo kraują. Salaspilio
mūšio vietoje trūksta lietuviško atspaudo, nes šis mūšis savo
prasme buvo labai reikšmingas Lietuvai. O pagrindinės pajėgos,
mūšyje atrėmusios švedų kariuomenę, buvo Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės kariai“, - pranešime cituojamas Lietuvos generolas.
Paminklą planuojama pastatyti 2012 metų rugsėjį, kai bus
minimos 407-osios mūšio metinės.
Iki tol turi būti sukurtas tinkamas projektas, išspręsti
paminklo finansavimo klausimai, su vietos savivaldybe numatyta ir
suderinta tiksli paminklo pastatymo vieta.
Anot KMA, mūšio įamžinimo idėjai pritaria ir Salaspilio
miestelio savivaldybė.
1605 metų rugsėjo 27 dieną Salaspilyje įvyko mūšis, kuriame
Lietuvos kariuomenė, vadovaujama Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus,
nugalėjo tris kartus didesnę švedų kariuomenę, vadovaujamą
Švedijos karaliaus Karolio IX.
Nors istoriniai šaltiniai tiksliai nenurodo mūšyje dalyvavusių
karių skaičiaus, manoma, kad švedų pusėje galėjo būti iki 14
tūkst. karių, lietuvių - ne daugiau kaip 4 tūkstančiai.
Lietuviams talkino apie 300 raitelių iš Kuršo kunigaikštystės
(dabartinė Latvijos teritorija) bei lenkų kariai.
Lietuvos didysis etmonas J.K.Chodkevičius dėl tinkamai
pasirinktos mūšio taktikos didelių nuostolių nepatyrė, o švedai
neteko apie 9 tūkst. karių, tarp jų - ir aukštų karo vadų.