Reportažą žiūrėkite čia.
Iškilmėse dalyvavo gausus būrys aukščiausių šalies vadovų, pareigūnų: Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Arvydas Pocius, Prezidentūros ir Vyriausybės atstovai, Lietuvos krašto apsaugos sistemos vadovybė, dalinių vadai, krašto apsaugos ministerijos departamentų, kultūros ir švietimo įstaigų, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Savivaldybės administracijos vadovai.
Šventinis renginys prasidėjo tylos minute, pagerbiant žuvusius karius, mirusius muziejaus darbuotojus. Taip pat buvo iššautos trys salvės visų epochų kariams atminti, kurie kovojo už Lietuvos laisvę, nepriklausomybę.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius pulkininkas leitenantas Gintautas Surgailis šventės dalyviams trumpai papasakojo muziejaus kūrimo, gyvavimo istoriją. „Muziejus išgyveno ir klestėjimo, pakilimo laikus, bet buvo ir sunkių akimirkų. Prasidėjus Lietuvos nepriklausomybės kovoms Karo muziejus atgimė iš naujo. Norime, jog mūsų lankytojai išėję iš muziejaus didžiuotųsi savo šalies kariuomene, jos istorija“, - pasakojo direktorius.
Garbingą jubiliejų švenčiantį muziejų aplankė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Džiaugiuosi, kad šiandien galiu būti čia. Mes visi pagerbiame tuos laikus, kai vyko nepriklausomybės kovos, o Lietuvos istorijoje dėl savo šalies laisvės mums teko kovoti ne vieną kartą. Vytauto Didžiojo karo muziejų atidarė Prezidentas Aleksandras Stulginskis, tais pačiais metais pastatytas paminklas Žuvusiems už Lietuvos laisvę. Muziejaus organizatorius generolas leitenantas Valdas Nagevičius mėgdavo sakyti, kad reikia siekti to, kas aukšta ir prakilnu. Šiuos žodžius ir šiandien mums aktualūs.
Visiems muziejaus darbuotojams norėčiau palinkėti neblėstančio įkvėpimo kaupiant mūsų istorijos lobyną“, - sakė D.Grybauskaitė.
Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė visiems priminė, kad jau tada, prieš 90 metų, muziejaus idėjos autoriai mąstė apie ateities kartas, apie žinios, kaip mūsų tauta išsikovojo laisvę, perdavimą.
Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Arvydas Pocius muziejui linkėjo sulaukti ne 100 metų, o 1000 ar net daugiau, juk šiame muziejuje telpa visa Lietuvos kariuomenės istorija.
„Bet kuris daiktas kažkada gali tapti istorine vertybe, todėl džiaugiuosi, kad yra tokiu žmonių, kurie suvokia daikto svarbą istorijoje. Mūsų šalies naujoji kariuomene per 20 nepriklausomybės metų jau spėjo sukaupti dabartinės kariuomenės istorines vertybes, o ateityje jų bus dar daugiau“, - kalbėjo generolas A. Pocius.
Minint garbingą jubiliejų muziejuje buvo atidarytos dvi naujos ekspozicijos, kurios buvo šio išskirtinio šventinio minėjimo pagrindiniu akcentu. Pirmoji ekspozicija „Karyba priešistoriniu laikotarpiu” didžiausią dėmesį skiria akmens, bronzos ir geležies amžiui, antroji ekspozicija „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė XIII-XVII a.” - supažindina su XIII-XVII a. Lietuvos karybos raida.
Vytauto Didžiojo karo muziejus iškilmingai buvo atidarytas 1921 metų vasario 16 dieną, kai Lietuvos Respublika šventė savo 3-ąsias Nepriklausomybės metines.
Karo muziejus sparčiai augo, plėtėsi. Kaupiami eksponatai bylojo ne tik apie ginklų evoliuciją ir buvusias kautynes karo lauke. Čia buvo stengiamasi parodyti ir didingą Lietuvos valstybės politinę ir kultūrinę praeitį. Netrukus muziejus tapo ne tik lietuvių tautos kultūriniu židiniu, bet ir tautos šventove.
Karo muziejus buvo pirmas Lietuvoje viešasis valstybinis muziejus, kuriam sukurtas specialus interjeras, ekspozicijai įrengti pasitelktos scenografinės ir memorialinės priemonės.