Marijampolės vardas minimas, kai kalbama apie iki šiol nesurastą
Nepriklausomybės Paskelbimo Aktą.
1918 metais signatarai pasirašė du vienodus Akto tekstus.
Vienas egzempliorius buvo perduotas prezidentui Antanui Smetonai, kitas
- dr. Jonui Basanavičiui.
Pastarojo turėtas Aktas, manoma, galėjo būti paslėptas Vilniuje
esančiuose Vileišių rūmuose. Jų palėpėje buvo rasti Lietuvos Tarybos
posėdžio protokolai.
Antrojo egzemplioriaus likimą gaubia įvairios versijos ir spėlionės.
Į svarbaus dokumento paiešką senokai įsitraukė Marijampolės
muziejininkai bei kraštotyrininkai.
Marijampolėje esančio prezidento Kazio Griniaus muziejaus vadovas
Vytautas Grinius, gavęs pluoštą senų dokumentų iš knygnešio Vinco
Bielskaus sodybos Balsupių kaime (Marijampolės savivaldybė), tikėjosi,
jog šioje sodyboje gali būti slepiamas ir Aktas.
Yra žinoma, jog V.Bielskus, būdamas tremtyje, savo dukrai prieš mirtį
prasitarė, jog 1940-ųjų birželio 15-ąją jo brolis Pijus, dirbęs
A.Smetonos kanceliarijos viršininku, iš Prezidentūros paėmė Aktą ir
paslėpė jį gimtuosiuose Balsupiuose - neva namo rūsyje prie kamino.
Bemaž prieš dešimt metų archeologai ištyrinėjo Bielskų sodybvietę,
tačiau Nepriklausomybės Akto nerado.
Buvo dar viena versija. Bielskų sodyboje anais laikais gyvenusi moteris
teigė prisimenanti, jog dėžė su dokumentais esą buvo išgabenta į
Keturvalakių kaimą (Vilkaviškio rajonas).
Tačiau sodybos, į kurią galėjo būti nuvežti dokumentai, jau seniai
nebėra.
Jos šeimininkai mirę, o jaunesnės kartos giminaičiai apie dėžę su
dokumentais nieko negalėjo pasakyti.