„Visi komisijos nariai buvo už tai, kad nereikėtų atidėlioti
ir skelbti dar vieno konkurso, kad galima dėl tų pateiktų variantų
balsuoti, komentuoti (...) ir mūsų nuomonės daugeliu atveju labai
panašios buvo“, - po komisijos posėdžio žurnalistams sakė
kultūros ministras Arūnas Gelūnas.
Daugiausia palankumo sulaukęs variantas turėtų paaiškėti
penktadienį, tačiau, anot ministro, tai neturėtų reikšti, kad
būtent toks jis ir bus statomas Antakalnio kapinėse, esą visi
siūlymai sulaukė pastabų, kaip juos reikėtų koreguoti. Koks
galutinis projektas bus statomas Antakalnyje, turėtų paaiškėti
maždaug per mėnesį, nes dar reikia patikrinti autorių
kvalifikaciją.
„Pastabos daugiausia buvo tos - kad tai būtų perspektyvinis, ne
vieno žmogaus kapas, o panteonas, valstybės vadovų laidojimo vieta,
kur turėtų gražiai susidėlioti perspektyva“, - sakė komisijos
narys, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintautas
Blažiūnas.
Pirmajame variante siūloma tarp Sausio 13-osios ir
Nepriklausomybės akto signatarų palaidojimo vietos pastatyti
Valstybės vadovų alėją. A.M.Brazausko kapavietę sudarytų
granitinė platforma ir pailgas pjedestalas su metaline prezidento
galva.
Antrajame variante valstybės vadovų atminimą siūloma pagerbti
trispalvės spalvų pjedestalais. Ant A.M.Brazauskui skirto pjedestalo
siūloma pastatyti jo biustą. Trispalviais pjedestalais būtų
pagerbti ir Nepriklausomybės akto signatarų.
Trečiąjį variantą sudarė skulptūrinė valstybės vadovų
siena, atskirta nuo kitų kapų. Ant šios, į tris dalis padalytos
sienos, pasak autorių, turėtų būti išdėstyti metaliniai
portretiniai bareljefai su 32 valstybės vadovais nuo Mindaugo laikų,
tarpukario laikų prezidentų bareljefai ir prezidentų nuo
Nepriklausomybės atkūrimo bareljefai. Į Antakalnio kapines siūloma
iš dabartinių kapaviečių perkelti kitų prezidentų kūnus.
Ketvirtuoju projektu siūlyta statyti vienodus paminklus ir
mirusiems valstybės vadovams, ir signatarams trispalvės motyvais.
Tai būtų pailgi antkapiai su portretais.
Penktajame variante siūloma juodus antkapius šalies vadovams
statyti, lyg ant raudono kilimo, t.y. raudono granito, o kiekvienam
kapui būtų parinktas atskiras šalies vadovo vaizdavimas. Visa kalno
kompozicija nuo Sausio 13-osios aukų kapų iki kalno viršaus būtų
baigta kolumbariumu.
Šeštuoju variantu siūloma lakoniškai ir rezervuotai įrengti
vadovų kapus. Vieninteliu išskirtiniu akcentu taptų granito
kryžius.
Komisija buvo gavusi ir septintąjį variantą, tačiau,
atsižvelgiant, kad jis gautas per vėlai, nuspręsta jo nesvarstyti.
Pasak ministro, konkurso prizinis fondas siekia 23 tūkst. litų,
o prezidento atminimui įamžinti skirta suma dar nėra aiški.
„Prezidento kapavietei, manau, tikrai taupyti nederėtų“, -
kalbėjo A.Gelūnas.
A.M.Brazausko dukra Audronė Usonienė teigė, norinti, kad jos
tėvo įamžinimo vieta būtų lakoniška ir graži.
„Aš tiesiog norėčiau, kad tai būtų garbingai įamžinta“, -
kalbėjo prezidento duktė.
Pirmadienį ant Lietuvos socialdemokratų partijos būstinės
Vilniuje sienos A.M.Brazauskui atminti buvo atidengta paminklinė
lenta.
Rokiškyje pernai rugsėjo pabaigoje ant namo, kuriame gimė
prezidentas, atidengta atminimo lenta. Kaišiadorių rajono
savivaldybės taryba A.M.Brazausko vardu pavadino su to paties vardo
gimnazija besiribojantį miesto parką, inicijavo memorialinės lentos
gamybą. Šiame mieste A.M.Brazauskas lankė mokyklą.
Prezidentas A.M.Brazauskas po sunkios ligos mirė praėjusių
metų birželio 26 dieną Vilniuje.
Lietuvos prezidento pareigas jis ėjo 1993-1998 metais, o
2001-2006 metais buvo Vyriausybės vadovas. Lietuvos tautinio
išsivadavimo metu 1988-1990 metais A.M.Brazauskas vadovavo Lietuvos
komunistų partijai.