Kosovo laikinasis prezidentas Jakupas Krasniqi
kreipdamasis į tautą per televiziją sakė, kad jo šalis padarė
didelę pažangą nuo buvusios Serbijos provincijos nepriklausomybės
paskelbimo 2008 metų vasario 17 dieną, kuris sukėlė Belgrado
įtūžį.
Tačiau daug šalių neskuba pripažinti Kosovo suverenumo, o jo
premjeras siejamas su žmonių organų kontrabanda, todėl J.Krasniqi
pripažino, kad Kosovas patiria sunkumų.
„Per trejus nepriklausomybės metus Kosovas sukūrė demokratinę
sistemą ir valstybingumo institucijas..., pasiekdamas tvirtą
ekonominę ir socialinę pažangą“, - sakoma prezidento kreipimesi į
tautą.
Kita vertus, šalies vadovas perspėjo, jog Kosovui teko spręsti
„sudėtingus uždavinius, stiprinant tarptautinį identitetą ir
patikimumą“.
Euforija dėl nepriklausomybės paskelbimo jau seniai išblėso -
Kosovas yra viena iš neturtingiausių Europos šalių, o didelę
dalį iš 2 mln. gyventojų apėmė nusivylimas.
Kosove darbo neturi apie 40 proc. darbingo amžiaus žmonių, o 45
proc. visuomenės gyvena žemiau skurdo ribos.
Be sunkumų ekonomikoje, Kosovą taip pat yra apėmusi politinė
krizė - premjeras Hashimas Thaci tebesistengia
suformuoti naują koaliciją po gruodį vykusių pirmalaikių
rinkimų.
Nors H.Thaci partija per šį balsavimą išliko stipriausia,
premjerui nepavyko užsitikrinti bendros daugumos parlamente.
