Žiūrėkite reportažą.
M.Žilinsko galerijos senovės Egipto dailės skyriuje saugomi mokslininkės Marijos Rudzinskaitės-Arcemavičienės 1924 metais į Lietuvą iš Egipto parvežtas sarkofagas su mumija, dar vieno sarkofago viršutinė dalis bei įvairios smulkesnės vertybės.
Sprendžiant iš užrašų ant senienų, tai XI–IX amžiuje prieš Kristų pagamintas dievo Amono dainininkės sarkofagas ir joje buvusi mumija bei princesės Udžarenesės sarkofago dalis.
Šie eksponatai iki šiol nebuvo tyrinėjami ar atnaujinami.
Nuvalyti dainininkės sarkofagą ir jį užkonservuoti patikėta Vilniaus Prano Gudyno restauravimo centrui.
Restauratorė Greta Žičkuvienė ir restauravimo dirbtuvių vedėja Laima Kruopaitė sakė, kad tokio darbo Lietuvoje iki šiol niekas nėra daręs.
Tyrinėjant pomirtinio gyvenimo vaizdais išorėje ir dievais bei demonais viduje ištapytą dainininkės sarkofagą paaiškėjo, kad jis pagamintas iš sikomoro.
Dažų gruntas buvo gamintas iš molio, gipso, susmulkintų anglių, augalinio pluošto mišinio.
Piešiniams naudoti natūralūs pigmentai, geltonas ir raudonas geležies oksidas.
Restauratoriams pirmą kartą teko susidurti su egiptiečių naudotais mėlynaisiais dažais – jie gaminti iš vario pigmentais dažyto stiklo.
„Norėdami vertybę išsaugoti kuo autentiškesnę, milimetras po milimetro nuo sarkofago tik nuvalėme kelių tūkstančių metų dulkes ir nešvarumus bei konservavome specialiu tirpalu, panašiu į egiptiečių naudotus akacijų sakus”, – sakė restauratorės.
Galerijai grąžinę sarkofagą, restauratoriai išsigabeno kito sarkofago dalį.
Jį atnaujinti irgi užtruks maždaug dvejus metus. Tuomet rentgenu bus tiriama mumija, nes iki šiol nėra aišku, ar jos viduje tikrai yra moters liekanos.
Sarkofagų atnaujinimo, konservavimo ir mumijos tyrimo darbams reikės 60 tūkstančių litų. Pinigus paskyrė Kultūros ministerija.
Dar trys mumijos ir jų sarkofagai saugomi Nacionaliniame dailės muziejuje.