„Tai nerimta. Tai be galo laisva įvykių, kai Lietuva nusprendė
atsiskirti nuo SSRS, interpretacija. Nebuvo jokių derybų“, - Rusijos
naujienų agentūrai „Interfax“ sakė M.Gorbačiovas.
Išslaptintame Švedijos diplomatinio susirašinėjimo dokumente
teigiama, kad M.Gorbačiovas sutiko su Lietuvos nepriklausomybės
paskelbimu, tačiau esą už tai pareikalavo 21 mlrd. rublių ir
norėjo, kad Klaipėda taptų Kaliningrado srities dalimi
„Aš iš tikrųjų buvau susitikęs su tuometiniu Lietuvos vadovu
Algirdu Brazausku ir kitais, ir sakiau jiems, kad kategoriškas
atsiskyrimas sukeltų pernelyg daug klausimų. Buvo būtina
nuspręsti, kurioje valstybėje žmonės norėtų gyventi. Buvo
neišvengiamų teritorinių klausimų. Šių problemų sprendimas
reikalavo daug pinigų“, - kalbėjo paskutinis SSRS vadovas.
Pasak M.Gorbačiovo, jis stengėsi įtikinti lietuvius, kad Lietuva renkasi klaidingą kelią.
„Aš bandžiau įtikinti juos, kad jie žengia klaidingu keliu“, -
sakė M.Gorbačiovas.
„Aš tebemanau, kad Lietuva būtų pakankamai nepriklausoma ir
būtų turėjusi daugiau galimybių iš abipusiai naudingo
bendradarbiavimo, jei ji būtų sutikusi pasirašyti NVS sutartį“, -
kalbėjo SSRS lyderis.
M.Gorbačiovas tvirtino, kad bandęs įtikinti ne tik Lietuvą,
bet ir Latviją bei Estiją.
Paviešintame 1990 metų kovo 9 dieną Švedijos generalinio
konsulo Dago Sebastiano Ahlanderio,
dirbusio tuometiniame Leningrade, pasirašytame diplomatiniame
pranešime teigiama, kad švedų diplomatai iš neįvardytų
šaltinių žinojo apie lietuvių planus netrukus skelbti
nepriklausomos valstybės atkūrimą.
„Pranešama, esą (Algirdas) Brazauskas pirmadienį susitikęs su
M.Gorbačiovu ir gavęs sutikimą skelbti nepriklausomybę.
M.Gorbačiovas esą pareikalavęs 21 mlrd. rublių sąjunginės
reikšmės įmonėms ir pramoniniams kompleksams išpirkti. Atsakydami
lietuviai iš rusų esą reikalauja 500 mlrd. žalai atlyginti“, -
rašoma išslaptintame diplomatiniame pranešime.
„Tačiau M.Gorbačiovas esą primygtinai reikalavo, kad galiotų
1939-ųjų spalio bazinė sutartis, taigi ir 1939-ųjų valstybių
sienos, t.y. Klaipėdai esant Rytų Prūsijos arba dabartinės
Kaliningrado srities dalimi. Kaip tik Klaipėdoje gyvena daug čia
atsikrausčiusių rusų“, - rašė D.S.Ahlanderis.
Praėjusį ketvirtadienį Švedijos užsienio reikalų ministerija
pradėjo skelbti iki tol buvusius įslaptintus dokumentus apie
Sovietų Sąjungos žlugimą ir Baltijos šalių laisvės siekį.