Toks sprendimas dėl genocido nusikaltimais padarytos žalos
atlyginimo paskelbtas po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo. LAT
sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Į Aukščiausiąjį Teismą, skųsdami 2007 metais priimtą
Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą iš jų priteisti nužudytų
partizanų Jono ir Antano Aštrauskų artimiesiems 150 tūkst. litų
neturtinę žalą, kreipėsi buvę sovietų parankiniai - saugumo
papulkininkis Vytautas Vasiliauskas ir slaptoji agentė Martina
Žukaitienė.
LAT konstatavo, kad nuo genocido nukentėję asmenys turi teisę
reikalauti žalos atlyginimo nevaržomi jokių terminų, tačiau
nusprendė, kad šios konkrečios bylos atveju proporcingumo,
sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus atitiktų ieškovei
iš kasatorių solidariai priteistinas 50 tūkst. litų neturtinės
žalos dydis.
Bylą nagrinėjusi išplėstinė Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija atmetė kasatorių argumentus, kad jiems už
genocido nusikaltimus taikoma atsakomybė nenustatyta įstatymu.
Remdamasis Konstitucinio Teismo išvada, kurioje konstatuojamas
teisės spragų buvimas, LAT taip pat netaikė ieškinio senaties
reikalavimui atlyginti neturtinę žalą.
Teismo nuomone, nors įstatymas „Dėl atsakomybės už Lietuvos
gyventojų genocidą“ nenustato žalos atlyginimo galimybės iš
nusikaltimą padariusių asmenų, prieš tai bylą nagrinėję teismai
privalėjo tiesiogiai taikyti Konstituciją, kurioje įtvirtintas
teisingumo principas, reikalaujantis padarytą žalą atlyginti
teisingai.
2004 metais V.Vasiliauskas ir M.Žukaitienė buvo pripažinti
kaltais dėl partizanų nužudymo 1953 metais. M.Žukaitienei
skirta penkeri metai laisvės atėmimo, V.Vasiliauskui - šešeri
metai. Abu dėl ligos nuo realios laisvės atėmimo bausmės buvo
atleisti.
Po šio nuosprendžio, kuriuo pripažįstama V.Vasiliausko ir
M.Žukaitienės kaltė, J.Aštrausko dukra ir A.Aštrausko
dukterėčia M.Aštrauskaitė-Bikuličienė kreipėsi į teismą
su civiliniu ieškiniu, prašydama atlyginti šeimai padarytą
moralinę ir materialinę žalą.
Kauno apygardos teismas šį ieškinį buvo atmetęs. Tada
partizano dukra kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, kuris
priteisė neturtinę žalą. Tačiau M.Žukaitienė ir
V.Vasiliauskas Apeliacinio teismo nutartį apskundė LAT.
Vieni paskutiniųjų Lietuvos partizanų J.Aštrauskas ir
A.Aštrauskas buvo apsupti Šakių rajone esančioje Žalgirio
girioje 1953 metais sausio 2-ąją. Slaptajai KGB agentei
M.Žukaitienei perdavus informaciją apie partizanų buvimo
vietą, juos turėjusi likviduoti grupė, lydima V.Vasiliausko,
atvyko į Žalgirio mišką, apsupo juos ir nužudė.
A.Aštrauskas susprogdintas bunkeryje, o sugebėjusį ištrūkti
J.Aštrauską kulkos pakirto bėgantį apsnigtu mišku. Nužudytųjų
palaikai iki šiol nerasti. M.Aštrauskaitė-Bikuličienė pabrėžia,
kad reikalavimo dėl neturtinės žalos atsisakytų, jei
V.Vasiliauskas parodytų jos artimųjų palaidojimo vietą, kurią,
jos nuomone, buvęs sovietų saugumietis žino.
Slaptajai agentei M.Žukaitienei už svarbią informaciją apie
partizanų slapstymosi vietą sovietai įteikė 2 tūkst. rublių.
Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje žuvo apie 20 tūkst.
partizanų, kurie, Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, išėjo
kovoti partizaninio karo į miškus. Aktyvus partizaninis
pasipriešinimas baigėsi 1953 metais.