Komentuodama „WikiLeaks“ dokumentą, kuris atskleidžia Lietuvos
nepasitenkinimą, V.Vykė-Freiberga tikino, kad ji siekė bendros
Baltijos šalių pozicijos.
„Tikrai bandžiau pasiekti bendrą visų Baltijos šalių
prezidentų poziciją. Bet kalbant dėl Baltijos vienybės skaldymo,
atsakomybė tenka ne man - toje situacijoje tai darė Lietuvos
prezidentas“, - BNS sakė V.Vykė-Freiberga.
Ji tikino, kad V.Adamkus paskutinę minutę atsisakė paskelbti
bendrą deklaraciją 2005 metų gegužės 9 dieną, todėl ji buvo
paskelbta tik Latvijos vardu.
Kadenciją baigęs prezidentas V.Adamkus trečiadienį BNS
tvirtino, kad Latvijai nebuvo daromas spaudimas dėl prezidentės
sprendimo 2005 metais vykti į Maskvą minėti Antrojo pasaulinio karo
pabaigos metinių, bet pripažįsta apgailestavęs dėl tokio
V.Vykės-Freibergos žingsnio.
V.Adamkus sakė, kad netiksli yra „WikiLeaks“ paviešinta
informacija, esą nusivylusi Latvijos požiūriu į Rusiją prieš
beveik šešerius metus Lietuva ragino iš Rygos į Taliną perkelti
tuometinio Jungtinių Valstijų prezidento Georgo W.Busho vizitą.
„Jokios kampanijos nebuvo vedama, niekas nebuvo skatinamas ar
raginamas“, - sakė V.Adamkus.
„Lietuva jokių spaudimų, pareiškimų (nedarė) ar šiurkščios
kampanijos nevedė su niekuo“, - sakė buvęs šalies vadovas.
Taip V.Adamkus paneigė paviešinto JAV diplomatinio dokumento
teiginį, esą Lietuva vykdė „šiurkščią kampaniją“ perkelti
G.W.Busho vizito vietą iš Rygos į Taliną. Šis keturšalis
susitikimas įvyko prieš pat gegužės 9-osios minėjimą Maskvoje.
2005 metais, priešingai nei Latvijos vadovė, V.Adamkus ir Estijos prezidentas Arnoldas Ruutelis atsisakė kvietimų Maskvoje minėti Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines.
V.Adamkus sakė, kad vos gavęs kvietimą vykti į Maskvą
telefonu susisiekė su A.Ruuteliu ir pasakė, kad toks kvietimas
Lietuvai nepriimtinas, nes po karo Lietuva pusei amžiaus liko
okupuota.
„Pasakiau, kad Lietuvai dalyvauti „pergalės šventėje“, po
kurios 50 metų buvome okupuoti, tikrai ne vieta. Estijos prezidento
atsakymas buvo, kad jis visiškai sutinka“, - kalbėjo V.Adamkus.
Pasak jo, netrukus po to jis šį klausimą aptarė su V.Vyke-
Freiberga, kuri pažadėjo vėliau pranešti apie savo sprendimą,
tačiau to taip ir nepadarė.
„Nieko nelaukdamas susisiekiau su prezidente V.Vyke-Freiberga, ji
patvirtino, kad kvietimas gautas ir ji tuo klausimu nėra
apsisprendusi. Ji sakė, kad artimiausiu metu mane informuos apie
oficialią Latvijos poziciją. Deja, niekad to skambučio iš Latvijos
prezidentės nesulaukiau ir tik vėliau sužinojau iš žiniasklaidos,
kad prezidentė kvietimą priima ir vyksta į Maskvą“, - BNS sakė
V.Adamkus.
„Aš apgailestauju, kad tuo metu mes neparodėme vieningos
pozicijos. Bet niekada dėl to klausimo nebuvo aiškinamasi. Tuo metu
galbūt buvo nemalonu, kad negalime sutarti tuo klausimu ir parodyti
vienybės, tačiau tai neatsiliepė tolesniam mūsų bendravimui“, -
kalbėjo prezidentas.
Rusiško leidinio „Russkij reporter“ interneto svetainėje
paviešintame „WikiLeaks“ dokumente rašoma, jog V. Adamkus privačiai
tvirtino, kad nusprendusi vykti į Antrojo pasaulinio karo pabaigos
metines Maskvoje V.Vykė-Freiberga suardė Baltijos vienybę ir bando
pristatyti Latviją kaip Baltijos lyderę.
„Lietuva pradėjo šiurkščią kampaniją perkelti pasiūlyto
viršūnių susitikimo vietą iš Rygos į Taliną, kad nebūtų
sukurtas įspūdis, jog JAV pritaria Latvijos požiūriui į Rusiją“,
- rašoma „WikiLeaks“ dokumente.
Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių minėjimas Baltijos
šalyse nuolat vertinamas prieštaringai. Pernai į 65-ąsias metines
vyko Latvijos ir Estijos prezidentai, bet nekeliavo Lietuvos vadovė
Dalia Grybauskaitė.