Tarp atvirukų - Daugailių piliakalnis, Kauno pilies griuvėsiai, Kauno vaizdas iš lėktuvo, Kauno Šv. Trejybės bažnyčia, Totorių mečetė Kėdainiuose, Alvitas ir Biržų pilies griuvėsiai.
Kalbant apie tokį gana egzotišką statinį kaip totorių mečetė Kėdainiuose, Kėdainių muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis patikslino, „minaretas buvo pastatytas Kėdainių savininko
generolo Eduardo von Totlebeno kaip dekoratyvinis jo dvaro parko elementas, primenantis
dalyvavimą Krymo ir Balkanų karuose“.
Pasak jo, dr. T.Bairašauskaitė dar 1992 metų balandį straipsnyje „Kėdainių minareto mįslė“, išspausdintame „Šiaurės Atėnuose“ rašė, kad jis niekada nebuvo musulmonų maldos namais, o atliko dekoratyvinę funkciją. Savo laiku tą liudijo ir Rusijos imperijos ministro pirmininko 1906–1911 metais Piotro Stolypino dukra M. von Bok, savo prisiminimuose minėdama minarete buvusį E.Totlebeno muziejų.