Bet koks filmas apie A.Hitlerį Vokietijoje neišvengiamai susilaukia prieštaringų vertinimų – o ypač toks, kuris į didįjį ekraną perkelia farso pjesę. „Mein Kampf“ – tai istorija apie jauną A.Hitlerį ir jo nuotykius prieškario laikų Vienoje. Vien šio kūrinio pavadinimas – skambantis taip pat kaip ir paties nacių diktatoriaus liūdnai pagarsėjęs opusas – gali supykdyti kai kuriuos žmones. Vis dėlto šveicarų režisierius Ursas Odermattas nepabijojo ekranizuoti populiarios 1987 metais parašytos George'o Tabori farso pjesės tuo pačiu pavadinimu.
Bendro vokiečių, austrų ir šveicarų filmo, kurio premjera Vokietijoje įvyko praėjusią savaitę, prodiuseriai greičiausiai tikisi pasipelnyti iš kito filmo apie A.Hitlerį sėkmės – Oliverio Hirschbiedelio juostos „Trečiojo Reicho žlugimas“. 2004-aisiais pasirodęs filmas buvo didelis hitas, uždirbęs nemažą pelną visame pasaulyje ir netgi nominuotas „Oskarui“.
Bruno Ganzo įkūnytas Adolfas Hitleris paskutinėmis Trečiojo Reicho gyvavimo dienomis buvo puikiai įvertintas kritikų, tačiau Vokietijoje vis vien virė ginčai, ar moraliai pateisinamas „Trečiojo Reicho žlugimas“ bandymas nacių diktatorių pavaizduoti kaip žmogų, sugebantį sužavėti savo sekretores ir netgi švelnų šunims.
Kurti apie A.Hitlerį farsus – dar pavojingiau. Amerikiečių režisierius Melas Brooksas 2009-aisiais į Vokietiją atvežė scenos miuziklą „Prodiuseriai“ ir sulaukė didelio populiarumo, tačiau Dani Levy 2007-ųjų farsas „Mein Führer: išties tikriausia tiesa apie Adolfą Hitlerį“ buvo didelė nesėkmė.
Pagrindinis „Mein Kampf“ veikėjas 20 metų A.Hitleris (vokiečių aktorius Tomas Schillingas) iš Austrijos provincijos atvyksta į Vieną, apsigyvena neturtingiems vyrams skirtame pensione ir tikisi įstoti į Vienos dailės akademiją. Jam nepavyksta, bet jis sutinka šviesiaplaukę merginą Gretchen (Anna Unterberger) bei žilabarzdį žydą Šlomą Herclasą. Šis fikcinis personažas (aktorius Gotzas Geroge) įkvepia garsiąją A.Hitlerio šukuoseną ir pasiūlo pavadinimą būsimiesiems jo memuarams. Ir pakreipia jo kelią į politiką.
U.Odermatto versija stengiasi suderinti realistiškas detales su farsu. G.Tabori pjesėje A.Hitleris kalba aukštuoju vokiečių kalbos stiliumi, sukeliančiu triukšmingą komišką efektą. Bet kino versijoje jis prašneka Austrijos provincijos tarme, kaip kalbėjo ir tikrasis A.Hitleris. „Mein Kampf“ šiek tiek pasimeta tarp žanrų ir galų gale primena dokumentinę muilo operą apie nacių diktatoriaus jaunystės paklydimus ir jo kelią iki masinio žmogžudžio.
Vokietijoje filmas sulaukė pakankamai neigiamų reakcijų. Naujienų agentūros DPA kritikė Margot Ruhlender rašo, kad T.Schillingas „spindi jaunojo Hitlerio vaidmenyje“, tačiau režisieriui nepasisekė pagauti šios istorijos esmės: „Neįmanoma nepriekaištauti U.Odermattui dėl neryžtingumo... Baimė įsijausti į visišką pjesės absurdą yra silpniausia jo vieta.“