Šių dienų klikų kalba kalbantys bušmenai, kaip rodo tyrimas, labiausiai nutolę nuo likusių Afrikos tautų, todėl mokslininkus verčia manyti būtent pastaruosius buvus tikraisiais homo sapiens protėviais.
Kitų afrikiečių DNR mažiau skirtinga, todėl mokslininkus mano juos esant mažesnio klajoklių būrio, palikusių Kalaharį prieš dešimtis tūkstančių metų, palikuonimis.
Tyrimo rezultatai leidžia manyti, jog Pietų Afrikos vaidmuo šiuolaikinio žmogaus raidos procese buvęs labai svarbus.
Seniausias žinomas meno dirbinys taip pat buvo atrastas Afrikos pietuose, dabartinės Pietų Afrikos Respublikos teritorijoje. Manoma, jog abstrakčiam raižiniui uoloje Pietų Afrikos rytinėje pakrantėje prie Indijos vandenyno gali būti per 70 tūkst. metų.
Stanfordo universiteto (JAV) daktarė Brenna Henn, padedama kolegų, išanalizavo per 500 tūkst. genetinių skirčių žmonių, gyvenančių juodajame kontinente bei netoli jo, DNR.
Nustatyta, jog medžiotojų ir maisto rinkėjų iš Kalahario DNR skiriasi, palyginti su kitų Afrikos tautų DNR.
DNR prototipų skaičius, būdingas tam tikroms asmenų grupėms, gali padėti atsekti žmonijos judėjimo kryptis prieš tūkstančius metų.
Tikėtina, jog šiuolaikinio žmogaus tėvyne galima laikyti Kalahario dykumą arba pietvakarinę Afrikos pakrantę, reziumuoja viena studijos autorių.
Dauguma specialistų linkę manyti, jog šiuolaikinis žmogus atsirado Afrikoje prieš 150 – 60 tūkst. metų, ir tik tuomet migravo į Artimuosius Rytus, Europą, Aziją ir galiausiai į Ameriką. Persikėlę į kitus žemynus, homo sapiens ten aptiko ankstesnių migracijų metu atkeliavusius savo protėvius, tokius kaip neandertaliečiai.