Ruošiantis Lietuvos paminėjimo tūkstantmečiui, Lietuvos Karo muziejaus ir Krašto apsaugos ministerijos specialistams kilo mintis atgaivinti šlovingiausių Lietuvos karių Garbės sargybą. Pirmiausia buvo pagaminti XIV a. didžiojo kunigaikščio Kęstučio laikų kareivių šarvai, skydai ir ginkluotė.
Vėliau buvo planuota sukurti dešimt legendinių XVI-XVII a. Lietuvos husarų. Apie jų šarvus, ginklus, vėliavas bei drabužius buvo surinkta išsami istorinė medžiaga, tačiau ekonominė krizė privertė kariškius atsisakyti šios idėjos.
Biržų muziejininkai iš husarų pagaminimo projekto vadovo, majoro Nerijaus Stankevičiaus ir perėmė tiek pačią projekto idėją, būtiną istorinę medžiagą, eskizus, gavo finansavimą ir dabar pristato darbo vaisių – XVI – XVII a. husarą su apranga ir ginkluote.
Susirinkusiems biržiečiams „Sėlos“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė priminė, kad nuo 2008 m. muziejininkai siekia įsigyti tris daiktus – kario ginkluotę, aprangą ir patranką. Husaro ginkluotė eksponuota jau iš anksčiau, dabar pristatoma husaro apranga, ją siuvo garsi rūbų dizainerė Jolanta Rimkutė su komanda, odos darbus atliko Kernavės meistrai.
Puošiant husarą, iškilo kailio problema, mat turtingi husarai turėdavo leopardo, tigro kailius. Kur jų gauti dabar? Buvo galvojama imti avikailius ir dažyti, galiausiai nutarta, kad tiks lietuviški lūšio ar vilko kailiai, tad „biržietiškas“ husaras pasipuošė tikru vilko kailiu iš kailių salono.
E.Lansbergienė sakė, kad Varšuvos Karo muziejuje yra aptikta kunigaikščio Kristupo II Radvilos 1638 m. pagaminta patranka su visa lotyniškai parašyta dedikacija. Įdomiausia, kad ant tos pačios patrankos yra ir kitas tekstas švedų kalba, liudijantis, kad švedai 1704 m. sugriovė Biržų pilį ir paėmė patranką kaip karo grobį.
Vėliau patranka pateko į Rusijos caro kareivių rankas, sulaukė Rusijoje sovietinių laikų ir buvo perduota Lenkijai. Varšuvoje liejimo meistras jau gamina patrankos kopiją ir su ja tikimasi trinktelti Biržuose liepos 6-ąją per Karaliaus Mindaugo dieną.
Antrojoje renginio dalyje simboliškai persikelta iš XVII a. į XXI, pristatant lietuvių archeologų iš archeologinių ekspedicijų Afganistano Goro provincijoje radinių.
Parodos kuratorė Daiva Luchtanienė papasakojo apie nuo 2007 metų surengtas tris ekspedicijas į Goro provinciją. Per Lietuvos archeologų ekspedicijas rasta 20 archeologijos paminklų, dabar Goro provincija vienintelė turi jų registrą.
Profesorius Aleksas Luchtanas plačiau papasakojo apie Goro provinciją, jos istoriją, tradicijas, išdidžius ir vaišingus žmones. Čia yra III–IV tūkstantmečio prieš Kristų radinių, Čingischano kariaunos pėdsakų.
Anot D.Luchtanienės, parodai atrinktos nuotraukos iš 3000, fotografavo patys archeologai mėgėjai. Ją papildo afganistaniečių nacionaliniai drabužiai, buities daiktai, papuošalai, aprangos detalės, kilimai, ekspedicijų dalyviams dovanoti ir pačių įsigyti daiktai.