Pagal jį tremtinių ir politinių kalinių kapaviečių Rusijoje
priežiūrai būtų skiriama daugiau dėmesio ir lėšų.
Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) keletą metų iš
eilės rengia specialias jaunimo ekspedicijas „Misija Sibiras“
tremtinių kapinėms tvarkyti.
Anot Kultūros ministerijos, ekspedicijas organizuojant tik
suinteresuotiems visuomenininkams, neužtikrinamas planuotas ir
ilgametis valstybinės politikos tikslų įgyvendinimas rūpinantis
šio paveldo išsaugojimu ateities kartoms. Visuomeninėms
organizacijoms skiriamos lėšos nepastovios, skiriamos konkurso
būdu, o nelaimėjusios konkurso, jos finansavimo gali išvis negauti.
Tarp KM pasiūlymų - surinkti informaciją apie tremtinių ir
politinių kalinių kapavietes rašytiniuose šaltiniuose bei ieškoti
jų dar neištirtose vietose, atlikti jų inventorizavimą, taip pat
nuo 2012 metų steigti specialiojo atašė Rusijoje pareigybę, kuris
užsiimtų tremtinių kapų priežiūros klausimais.
Be to, pagal planą būtų tvarkomi ir prižiūrimi kapai ir jų
įamžinimui pastatyti kryžiai bei tvorelės, kapinės būtų
ženklinamos atminimo ženklais. KM taip pati skleisti informaciją
apie šiuos kapus.
Planą įgyvendinti turėtų Kultūros ir Užsienio reikalų
ministerijos, taip pat Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos
tyrimo centras, plano vykdymą koordinuotų KM.
Specialusis atašė užtikrintų sklandų bendravimą tarp vietos
lietuvių bendruomenių, atvykstančių iš Lietuvos visuomeninių
organizacijų narių ir inventorizavimą bei kapinių priežiūrą
atliekančių asmenų, padėtų organizuoti susisiekimą ir kitą
materialinį aprūpinimą.
Darbus esą galėtų atlikti visuomeninės organizacijos, konkurso
tvarka gaunančios dalinį finansavimą savo iniciatyva vykdomoms
ekspedicijoms, ir įmonės, kurių paslaugos būtų perkamos
viešųjų pirkimų konkurso būdu.
Preliminarus lėšų poreikis informacijos apie kapavietes
rinkimui, kapų ir paminklų tvarkymui bei priežiūrai,
paženklinimui atminimo ženklais, anot KM, kasmet sudarytų 250-300
tūkst. litų.
Rusijoje daugiausia palaidoti iš Lietuvos ištremti žmonės arba tų šalių lageriuose kalėję politiniai kaliniai.
Ministerijos duomenimis, Rusijos teritorijoje yra 281 kapinės,
kuriose palaidoti lietuvių tremtiniai ir politiniai kaliniai. Daugiau
kaip 60 proc. šių kapinių būklė bloga arba labai bloga, apie 20
proc. - patenkinama, apie 10 proc. kapinių jau išnyko. Dar nėra
tikslių duomenų apie tremtinių kapines iš 25 proc. vietovių.
Po Nepriklausomybės atkūrimo tremties vietose buvo pastatyti
paminklai: 16 Rusijoje, trys Kazachstane ir vienas Tadžikistane.
1941 metų birželį Lietuvoje pradėtos masinės represijos,
kurias vykdė Sovietų Sąjunga. Per 11 trėmimo metų iš Lietuvos
ištremta daugiau kaip 130 tūkst. žmonių, koncentracijos stovyklose
įkalinta apie 150 tūkst. lietuvių.